Mokykla, kaip ir kiekviena atskira ląstelė, turi savo darbo stilių, tvarkas, puikiai veikiančias metodikas ir pan. Birštono gimnazijoje jau tris metus tobulinome pasirinktas patyriminio ir savivaldžio ugdymo(si) kryptis. Kodėl būtent jas?
Viskas prasidėjo nuo veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupės pateiktų išvadų, atlikus platųjį įsivertinimą. Mūsų netenkino rezultatyvumas, nors ir patekome į geriausių mokyklų 50-tuką, reitinguojant mokyklas, žinojome, kad galime daug geriau. Tėvų ir mokinių anketų atsakymuose atradome mintis, kad norėtųsi daugiau tyrinėjimų, glaudesnio ryšio tarp teorijos ir praktikos, mokytojai ir kai kurie tėveliai akcentavo ir vaikų atsakomybės stoką, atsiribojimą nuo pasiekto rezultato. Taigi, akivaizdu, kad turėjome atkreipti dėmesį į patyriminį ir savivaldį ugdymą, tobulinti metodikas, kurios padėtų mums dirbant šia kryptimi.
Pirmiausia išanalizavome, ko trūksta patiems mokytojams, kad pasiektume užsibrėžto tikslo, aptarėme, ką reikia tobulinti, pasitelkėme savivaldą (mokinių parlamentą, metodines, darbo grupes ir pan.) planuodami ugdymo(si) procesą, įsitraukėme į Kokybės krepšelio projektą, tobulinome kolegialų bendradarbiavimą mokytojas – mokytojui, efektyviai išnaudojome TEAMS erdvę dokumentacijos, metodinės medžiagos kaupimui, pamokų stebėjimui ir analizavimui, diskusijoms, planavimui, bendradarbiavimui su tėvais. Mokytojams organizavome metodinių patirčių aptarimo dienas, seminarus.
Administracija, klasių vadovai, specialistai, veiklos kokybės įsivertinimo darbo grupė sistemingai stebėjo ugdymo(si) rezultatus, analizavo klasių pažangumo suvestines, pasitelkdami Tamo, sekė kiekvieno mokinio pažangą, prireikus diskutavo daugiašaliuose susitikimuose ir REKO (reflektuojančios komandos) apie kylančias problemas, planavo kiekvieno mokinio sėkmę, įtraukdami tėvus ir patį mokinį.
Įsisavinus Kokybės krepšelio lėšas, atsirado dar dvi mokinio padėjėjos, daugiau dalykinių konsultacijų, mažesni mokinių srautai per matematikos ir lietuvių kalbos pamokas 7-ose klasėse, vyko dvi patyriminės vasaros stovyklos pradinių ir vyresnių klasių mokiniams ir kt. Minėtos priemonės padėjo pasiekti geresnių rezultatų, pastebėti kiekvieną mokinį. Papildomai įsigijome kompiuterių, robotukų, atnaujinome abu IT kabinetus, įkūrėme Mažąją gamtos mokslų laboratoriją pradinukams, įsigijome dar dvi išmaniąsias lentas ir kt.
Stengėmės efektyviai išnaudoti ir socialinių partnerių siūlomas edukacines erdves: vykome į STEAM centrus Alytuje, Kaune, pamokas vedėme Nemuno kilpų regioniniame parke, Birštono savivaldybėje, Birštono muziejuose, Turizmo ir informacijos centre, Birštono sporto centro patalpose, įsitraukėme į mokyklų partnerių vykdomus projektus, inicijavome juos ir patys. Siekėme racionaliai išnaudoti turimas erdves mokykloje: poilsio ir atsipalaidavimo erdves, žaidimų kambarį, bibliotekos skaityklą, lauko klasę ir pan.
Pasitelkėme patirtis ir pavyzdžius iš savo aplinkos. Buvę mokiniai vedė paskaitas apie savo pasirinktas profesijas, dalinasi dalykinėmis žiniomis. Vesti netradicines pamokas kvietėmės ir tėvus, kitus šeimų narius. Pamokos kartais vyko tėvų darbovietėse ir pan. Gana aktyviai vykdėme projektinę veiklą. Projektinių veiklų ir netradicinių pamokų dėka sustiprėjo tarpdalykinė integracija, teorijos ir praktikos ryšys.
Rėmėmės ne tik mokytojų ir specialistų, bet ir mokinių iniciatyvomis, jų pagalba vieni kitiems ugdomosios veiklos metu. Stengėmės išgirsti kiekvieną bendruomenės narį, sukurti sąlygas gerai savijautai, saugumui.
Siekdami įvaldyti savivaldžio ir patyriminio ugdymo metodiką kartu padėjome pamatus ir įtraukiajam ugdymui Mokytojų komanda įsitraukė į VšĮ “ISADD Lietuva” organizuotą projektą -mokymus. Jie ne tik klausėsi paskaitų, bet ir dalyvavo praktiniuose užsiėmimuose.
Birštono gimnazijos pasiektus rezultatus, įdėtas pastangas ir įdirbį pastebėjo ir puikiai įvertino gimnazijoje teminį išorės veiklos vertinimą vykdžiusi NŠA vertintojų komanda.
Tai paskatino mus, apibendrinus pasiektus rezultatus ir patirtis, pateikti paraišką dalyvavimui „Švietimo pažangos asamblėjoje 2023“. Džiaugėmės, kad buvome pakviesti su kitomis atrinktomis 26-iomis Lietuvos mokyklomis pasidalinti savo patirtimi.
Š. m. gegužės 31 d. Birštono gimnazijos deleguota komanda, kurią sudarė mokytojos Iona Rukaitė ir Vida Vrubliauskienė, bei 5a kl. mokinys Ali Bilgin, keliavo į Vilnių, kur pristatė mūsų mokyklos patirtį, dalinosi geraisiais pavyzdžiais, pasisėmė idėjų, užmezgė naujus ryšius turiningoms partnerystėms. Mūsų komanda džiaugėsi gražiu draugišku priėmimu ir sulauktu organizatorių ir kitų dalyvių susidomėjimu bei įvertinimu, dar vienu nauju stimulu ir toliau tobulinti ugdomąsias veiklas, siekiant kiekvieno bendruomenės nario individualios ūgties.
Birštono gimnazijos direktoriaus
pavaduotoja ugdymui
Asta Ferevičienė
