Viktorija Urbaitė
Žiema, vis dar alsuojanti šalčiu, šeštadienį į žiemos šventę sukvietė birštoniečius. Tuos, kurie nepabūgo šaltuko išdaigų, patraukė prie kalnų slidinėjimo trasos Vytauto parke. Kaip sakoma, norinčiųjų nebuvo minia, tačiau tikrai netrūko linksmybėms pasiruošusių tėvelių su savo atžalomis ir pavienių, trokštančių „susigrumti” su žiemos teikiamais malonumais.
Vaikai, kuriems jokie žiemos gnaibiojimai ir gąsdinimai nebaisūs, savo gebėjimus iš pradžių išbandė nuo vidurio kalno su rogutėmis, čiuožtukais. Pirmiesiems bandomiesiems važiavimams prireikė tėvelių pagalbos, tačiau kai kam sekančios varžytuvės su vėjeliu jau vyko nuo kalno viršaus. Och, smagumėlis! Vėjas tikrai nespėjo su skriete skriejančiais nuo kalno!
Po lenktynių su vėjeliu ir speigeliu čia pat buvo pasiūlyta atsigaivinti karšta arbata ir dar pasrėbti kareiviškos košės. Ir kaip atsisakysi jos, kai kvapas magiška galia traukė paragauti ir dar kitiems pasiūlyti, nes palaksčius po sniegą, pačiužinėjus, pilvukai prašyte prašėsi pakraunami maistinio „kuro”, o mažesnieji dar ir saldumynais mėgavosi.
Kad tėveliai stovėdami nesušaltų, pradėjo futbolą ant sniego žaisti su jaunimu. O kamuolys, neklaužada, vis ne ton pusėn nusiridendavo, nes čia tau ne žolė, o sniegas, kuris nenuspėjamai jį kiton pusėn nuridendavo. Sirgaliai šaukė, palaikė savo komandas. Plojimai, palaikymo šūksniai skardėjo kalno papėdėje.
Visus vienijo vienas ir tas pats – meilė gamtai, sniegui ir linksmai nuotaikai. Futbolininkai džiūgavo, kai Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Vytas Kederys žaidusioms komandoms įteikė po tortą. Čia jau šypsenos kaip reikiant buvo, mat saldi dovanėlė žaidusiems tokiam ore ir neįprastomis sąlygomis tikrai buvo vertinga.
Tačiau ne tik tokiais siurprizais šventė buvo vainikuota. Štai, birštonietis verslininkas Česlovas Kšenavičius atvežė ir dalyviams padovanojo slalomo slidžių, čiuožtukų, rogučių. Tokios staigmenos niekas nesitikėjo, tad daugeliui tai labai pamalonino širdis ir jau taip linksmus veidus dar labiau privertė šypsotis.
Beje, daugelio vaikų ir tėvelių džiaugsmui buvo malonus pasivažinėjimas rogėmis, traukiamomis arklio po Vytauto parką. Tokios progos niekas negalėjo atsisakyti. Juk šventė buvo ne kovai, o gerai nuotaikai, kuri tvyrojo ore. Tokiems pasibuvimams nereikia fejerverkų, nes gera nuotaika geriau už bet kokius dirbtinius blizgučius. O kad buvo labai smagu ir linksma – tegali atsakyti tie, kurie į namus parsinešė gerą nuotaiką, šaltuko nuraudonintus veidus ir plačias šypsenas.
