Šio festivalio ištakos – Pabaltijo liaudies teatrų festivalis „Draugystės rampa“, kuriame dalyvavo Lietuvos, Latvijos, Estijos, o vėliau ir Baltarusijos geriausi mėgėjų teatrai. Lietuvoje toks festivalis pirmą kartą buvo surengtas 1969 metais, o jau 2009 metais pasikeitusiu pavadinimu „Baltijos rampa“ – Birštone.
Daugelis Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos kolektyvų daug keliauja, pristatydami pasauliui mūsų šalį, jos papročius ir tradicijas, nemažai narių organizuoja tarptautinius projektus, festivalius, kviesdami į Lietuvą kitų šalių teatrus. Ypač glaudūs bendradarbiavimo ryšiai sieja lietuvius su Latvijos, Lenkijos, Estijos, Rusijos ir kitų šalių teatrais. Tai didžiulis Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos nuopelnas. Taigi ir šiais metais į Birštoną atvyko svečiai iš Latvijos, Estijos ir lietuvių mėgėjiški teatrai iš Skapiškio, Klaipėdos ir Vilniaus.
Po festivalio atidarymo ir Klaipėdos jaunimo teatro pasirodymo pakalbinau Lietuvos mėgėjų teatrų sąjungos viceprezidentę dr. Danutę Vaigauskaitę.
„Prieš metus buvome susitikę ir diskutavome, kaip daryti „Baltijos rampą“, kad nebūtų taip, jog kolektyvai suvažiuoja, parodo spektaklius ir nedalyvauja kūrybinėse laboratorijose. Šiemet nutarta pakeisti struktūrą: buvo nuspręsta, kad parodom visus spektaklius be diskusijų iš eilės dvi dienas, o šeštadienio vakare ekspertai aptarinėja visus spektaklius ir jų nuomonę gali išklausyti visi dalyviai. Anksčiau, po kiekvieno kolektyvo pasirodymo, tik tame spektaklyje dalyvavę žmonės dalyvaudavo diskusijose, o kiti jų negirdėdavo. Taigi šiais metais nutarta nemaišyti kūrybinių laboratorijų su aptarimais: pirma spektakliai, o tik paskui diskusijos ir kūrybinės laboratorijos. Be to, šiais metais buvo nuspręsta įjungti ir jaunimą, būsimus profesionalus, kurie dabar studijuoja. Jaunimo teatras dalyvauja norint parodyti, kaip kuria dabartinis jaunimas, o tai praturtina ir papildo renginį.
Yra nutarta, kad kiekvienam festivaliui „Baltijos rampa“ duosime temą. Šį kartą buvo nuspręsta, kad bus spektakliai, remiantis tautos tradicijomis, todėl penktadienio vakarui bus skirta lietuviško paveldo tema – lietuviški patiekalai ir tradicijos, o šeštadienį, tikimės, latviai ir estai pristatys savo šalies paveldus. Taip stengiamasi, kad žmonės galėtų daugiau tarpusavyje bendrauti. Juk jie aktoriai, turintys įvairiausias profesijas. Jiems teatras yra kaip hobis, ir svarbiausia yra bendravimas. Tai tokios turėtų būti naujovės.
O organizatoriai ir pats organizavimas yra fantastika! Kaip ir prieš ketverius metus, taip ir dabar Birštonas yra ta vieta, ta tvirtovė, kur viskuo gali pasitikėti, pradedant Kultūros centro direktoriumi (Zigmu Vileikiu red.), Roma Ženteliene, Rimantu Jacunsku ir visu personalu. Kokie lankstinukai, kokia kokybė, kokia atsakomybė! Ir klebonija pajungta, kuo mes labai džiaugiamės, kad mus priėmė, o sekmadienį spręsime, kur vyks kitas „Baltijos rampos” festivalis”.
Šeštadienį, norintys pažiūrėti spektaklių, rinkosi į Kurhauzą. Sekmadienį visiems festivalio dalyviams vyko kūrybinės laboratorijos su režisiere pedagoge Olga Lapina bei ritmikos specialiste kompozitore Nijole Sinkevičiūte. Prie apskrito stalo buvo aptariamos festivalio „Baltijos rampa” bendradarbiavimo galimybės.
Malonu, kad prie šio renginio, kurį organizavo Lietuvos kultūros ministerija, Lietuvos liaudies kultūros centras, Lietuvos mėgėjų sąjunga, aktyviai prisidėjo Birštono savivaldybė ir Kultūros centras.
Vilija Čiapaitė
