Vilija Čiapaitė
Birželio 8–10 dienomis Birštone nuošė, nušlamėjo kurorto šventė „Žaliasis Birštonas ošia“. Šiais metais geros kurorto šventės nuotaikos nesujaukė ir gamta, todėl daugelis lietuvaičių ir svečių skubėjo į žaliąjį miestą pailsėti, pasižvalgyti ir sudalyvauti kurorto šventės renginiuose.
Juk ne kasdien gali nemokamai paklausyti puikių atlikėjų, varžytis sporto rungtyse arba jas stebėti, apsilankyti parkuose ir kitose miesto erdvėse, kurių nestokoja. Reikia pastebėti, jog šioms dienomis Birštoną aplankė labai daug jaunų šeimų su vaikučiais.
Dažnas atsivežė ir keturkojus draugus. Būtent vaikučiai turėjo didžiausią pasirinkimą savo pramogoms.
Prie Birštono viešosios bibliotekos mažieji, kaip visada, atrado sau veiklos, kuri buvo perpinta muzika ir pačių gražiausių pasakų knygų pristatymais su pačių pačiausia autore. Vaikai su tėveliais net iš anksto bandė sužinoti, ar tikrai autorė dalyvaus. O tai žinia, kad popierinių knygų ateitis šviesi.
Šalia tvenkinių įsikūrė „Kakės Makės“ batutų parkas, aitvarų dirbtuvės, vaikų erdvėje miesto centre – kūrybinės fėjų ir kvepalų dirbtuvės, balansinių dviratukų lenktynės patiems mažiausiems.
Ne vieną birželio karštis ir šventinis šurmulys nuginė prie žilagalvio Nemuno. Čia veiksmas vyko ir krante, ir ant vandens. Pirmą kartą išvydus, ne vienam žadą atėmė jachtų paradas Nemune, džiugino Lietuvos vandens motociklų čempionato dalyviai, kurių triukai daugeliui buvo užėmę kvapą.
Šventiniai renginiai, kaip jau tapo įprasta, prasidėjo miesto gyventojų bei svečių eisena. Jos metu buvo jaučiama linksma ir pakylėta nuotaika. Po oficialių šeimininkų ir svečių kalbų, atėjo laikas koncertų virtinei – Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrui „Ąžuolynas“ ir nuotaikingai vyrų vokalinei grupei „Quorum“, Ramūnui Difartui su grupe ir grupei „The Roop“.
Jau beįsibėginėjantis penktadienio pavakarys daugeliui buvo tarsi pasiruošimas šeštadienio ir sekmadienio renginių maratonui – įsisiūbavimo pradžia.
Ir dar, penktadienį vakarėjant žiūrovai stadione stebėjo kino festivalio „Sidabrinės gervės“ atidarymą, po kurio buvo demonstruojami filmai.
O gal ši puiki idėja prigis ir kurorte gims naujas projektas – naktinių filmų seansai „Po vakarėjančiu Birštono dangum“? Idėjai pamatas padėtas…
Kaip sakoma, jei ošti, tai ošti, nes daugiau nei 50 kultūros, meno, sporto, sveikatinimo renginių tiesiog kvietė, masino, viliojo.
Šeštadienis kurorto šventės organizatoriams tapo tikru išbandymu. Automobilių buvo be galo be krašto, bet rimtų pažeidimų užfiksuota nebuvo. Reikia pripažinti, jog policijos pareigūnai buvo atlaidesni ir į smulkmenas nekreipė dėmesio, bet bendra tvarka buvo užtikrinta.
Kad ir kaip besistengei, bet niekaip negalėjai suskubti dalyvauti visuose renginiuose, tačiau pasirinkimo įvairovė – fantastiška. Kiekvienas galėjo sau atrasti užsiėmimą pagal pomėgius, o jei norėjosi paploninti piniginę – mugė ūžte ūžė. Čia bižuterijos, kosmetikos, maisto, rūbų ir dar įvairiausių niekučių buvo galima įsigyti ne tik namams, bet ir dovanoms, draugams, lauktuvėms.
Šiemet pasistengė ir verslininkai, kurie įrengė daug papildomų vietų, kur šventės svečiai ir dalyviai galėjo pavalgyti, atsigaivinti. Ne vienas svečias teigė, jog buvo sužavėti patiekalų kokybe, nors ir reikėjo šiek tiek lūkuriuoti eilėse.
Trečioji šventės diena taip pat buvo pilna įdomybių.
Kaip sakoma, Birštono šventės „vinis“ – merės pusryčiai. Trys stalai buvo visiškai užsėsti. Vaišingoji merė vaišino ne tik sūriu, bet ir kiaušiniene, koše, arbata, gira. Visi buvo smagiai nusiteikę, o kai kurie suspėjo net ir pašokti.
Vėliau visus į Vasaros estradą pakvietė paiškylauti ir pabendrauti „Birštono piknikas“. Susirinkusiems grojo grupė „Baltasis kiras“ ir diksilendas „DixXband“, kurių pasirodymai ne vienam priminė šventinio maratono tąsą. Jaunimas organizavo diskusiją „Gyvenimui ir darbui renkuosi Birštoną“, kurio metu pasidalino savo įspūdžiais, kodėl pasirinko Birštoną gyventi ir čia vykdo veiklą.
Kurorto šventė „Žaliasis Birštonas ošia“ jau tapo istorija. Organizatoriai, šiek tiek pailsėję, įvertins savo triūso rezultatus. O mes, kurie tapome šios šventinės fiestos liudininkais, kiekvienas savaip įvertinsime praleistą laiką. Bet, manau, nesuklysiu teigdama, jog buvo verta atvykti į Birštoną ir tapti „žaliojo“ Birštono dalimi.
