Rugsėjo 22 d. baltiškasis pasaulis švenčia Baltų vienybės dieną – 777 pergalės prieš kalavijuočius metines Saulės žemėje (vieta dabartinio Joniškio rajono Jauniūnų kaime – V. K.). Žemaičiai, lietuviai ir žemgaliai, vadovaujami narsaus žemaičių kunigaikščio Vykinto, stipriai sumušė, o iš esmės ištrynė šį grobuonių ordiną iš istorijos tapatybės, jis buvo priverstas įsilieti į kryžiuočių ordiną.
Birštono žemės tuo laikotarpiu buvo daugiau atakuojamos slavų, o taip pat ir kitų Lietuvos žemių užpuolikų. Nors kalavijuočių įsiveržimų minimu laikotarpiu mūsų krašte nebuvo patirta, bet kryžiuočių užpuolimų galėjo būti ir anksčiau, negu gerai žinomas 1382 m faktas. Tai kada nors galėtų atskleisti kad ir Babronių piliakalnio tyrinėjimai. Galime tik džiaugtis, kad baltų vienybės idėją Birštonas įgyvendino dar tarpukariu. 1927 m. rugpjūčio 18 dieną mūsų kurortas tapo Lietuvos ir Latvijos valstybių diplomatų įtemptų derybų vieta. Buvo normalizuoti 1919 – 1920 m. iki ginkluotų susirėmimų paaštrėję abiejų valstybių santykiai. Dar prieš 1934 m. autoritarinį perversmą kitoje Nemuno pusėje, vasarnamyje, pagal abiejų valstybių užsienio reikalų ministerijų susitarimą, ilsėjosi būsimasis Latvijos prezidentas Karlas Ulmanis. 1930 m. birželyje Birštoną aplankė Latvijos šauliai (nuotraukoje). 1935 m. į mūsų kurortą buvo atvykę ir Latvijos ūkininkai.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
