„Birštonas – sava pastogė. Tarp savųjų esant, nuobodžiauti netenka, yra su kuo pasitarti, nelyginant savo šeimoje laiką praleisti. Taigi neieškančiam įspūdžių lietuviui vargiai kuris kitas kurortas atstos Birštoną“ (D-ras Jurgis Venckūnas. „Birštonas. Gydomieji radioaktyviai mineraliniai vandenys ir dumblai […]“)
Aprašydamas kurorto reikalingumą ligoniams, dr. J. Venckūnas vardija sanatorinio gydymo būdus 1925 metais: ligonių maudymas įvairių rūšių voniose (tynės) – pilnose, sėdimosiose, atskirų kūno dalių, kuriose vanduo gali būti karštas, šiltas, vėsus ir šaltas, įvairi ir maudynių trukmė. Mineralinis vanduo taip pat ir geriamas, o priklausomai nuo to, kada, kiek ir kokio jo vartojama, tuo pačiu vandeniu galima pasiekti priešingus rezultatus – vidurių skystėjimą ar kietėjimą, suliesėjimą arba nutukimą. Beje, autorius perspėja ligonius klausyti tik kurorto gydytojų nurodymų, nes gatvėse esą galima sutikti ir šarlatanų, kurie savo patarimais galintys tik pakenkti. Be vandens gėrimo ir išorės procedūrų J. Venckūnas pasakoja apie nuostabų Birštono gamtos poveikį sergančiajam, rekomenduodamas maudynes Nemune, saulės, šviesos ir oro „tynes“.
Kaip rašo J. Šleikus (J. Šleikus. „Birštono muziejus. Birštono kurorto istorijos apžvalga“), tarpukariu Birštonas tapo mėgiama poilsio ir gydymosi vieta ne tik pasiturintiems lietuviams, bet ir užsieniečiams, kurie čia atvykdavo iš Anglijos, JAV, Vokietijos, Austrijos ir kitų Europos šalių, Tarybų Sąjungos ir net iš Pietų Afrikos. Iš Kauno į Birštoną aštuonis kartus per dieną kursavo autobusas, atveždavęs čia pulkus kauniečių, ypač vasaros savaitgaliais. Maistą kurortui tiekdavo miestelio ir jo apylinkių gyventojai, poilsiautojai galėdavo valgyti kurorto restorane už 5 – 6 litus parai, arba miestelyje veikiančiose sezoninėse valgyklose: „Netgi Birštono klebonas vasaros metu atidarydavo parduotuvę ir valgyklą“. Kurortui priklausantys kambariai kainavo nuo 90 iki 200 litų (su 10 procentų priedu už aptarnavimą), mineralinio vandens vonios – 3 – 5 litai, purvo – 7 – 9, angliarūgštės – 8 litai.
Kaip rašo 1939-ųjų „Lietuvos aidas“, „Per paskutiniuosius kelerius metus Birštono kurorto lankytojų skaičius padidėjo trigubai. Šiam skaičiui gydyklos įmonės jau per mažos. Voniose, laukiamuose bei poilsio kambariuose ir poliklinikoje jau ankšta […]“. Tačiau plėtros ir modernizavimo planus sustabdė didžiosios politinės ir ekonominės permainos – sovietinė okupacija ir Antrasis pasaulinis karas.
Bus daugiau