Vilija Čiapaitė
Laiko, kuomet norisi pabėgti nuo kasdienybės, mes galime atrasti čia pat. Prienai džiugina savo erdvėmis, tačiau kartais norisi pasivaikščioti ir po Birštoną.
Šį kartą atradau keletą valandėlių pasivaikščioti po Birštoną, nes kiekviena vasaros diena įneša vis kažkokių naujovių. Beje, labai smagu, kad kurorto panemunys kvieste kviečia atradimams ir pasisėdėjimams jaukiose erdvėse.
Baro „Vasara“ terasa
Dešimta valanda ryto. Kaitra stumia lįsti pavėsin, tačiau pasigardžiuoti kava traukte traukė į Vasaros terasą. Jau žinojau iš vietinių, jog čia ji gardi. Taigi pakilome į terasą. Užsisakius kavos, galima drąsiai pasižvalgyti į Nemuną ir ten vykstantį gaivališką gamtos gyvenimą: laukinės antys kria kria su visa gaspada tingiai nusiyrė į krantą, tekšt tekšt praplaukė baidarininkas, o Nemunu nusiritę bangelės tyliai atsimušdavo į krantą. Visa tai galima stebėti sėdint terasoje ir geriant tikrai gerą kavą nusikelti į minčių tėkmę. Beje, čia pat gali užsisakyti lengvus užkandžius ir mėgautis ramybe… O ji tokia nepakartojama!
Štai medžiai, linguodami į taktą, išfiltravę karšto oro sroves įnešė puikią Nemuno gaivą. Viskas tarsi ramybės oazėje, kurią sudrumsčia mažylių klegesys ir tėvelių balsai. Toks ir turi būti Birštonas – ramybės ir tylos kurortas! Netrukus praburzgia motorinis laivas. Jis įneša savotiško žavesio, neleisdamas per daug nugrimzti į ramybe alsuojantį panemunės gyvenimą. Tačiau tai puiki proga susivokti, kad nesinori imti telefono į rankas ar užsidėjus ausines klausytis mėgstamos muzikos. Tiesiog gamtos kuriama muzika suteikia atgaivos ir ramybės.
Kainos kaip Eliziejaus laukuose ar Nicoje
Gaila, jeigu taip. Lietuviškiems senjorams tada teks į Nicą važiuoti