Vilija Čiapaitė
Jau ketvirtą kartą Birštono kurhauze vyksta A. Obcarsko tapybos studijos „Antaniniai ob“ plenero „Vasara Nemajūnuose 2019“ metu nutapytų darbų paroda. Šį kartą menininkų gamta nelepino, tad galima drąsiai sakyti, jog tai ir jaučiasi jų darbuose.
Šį kartą, tarsi nenoromis, tačiau dominavo daug mėlynos spalvos. Tačiau menininkų vaizduotė buvo gana laki, nes vienuose darbuose ištiesinti it siūlai lietaus lašai mirguliavo akyse, kitur gi, pro langą netyčiukai saulės spinduliai, iškraipę laiptų turėklus, privertė nutapyti tautinius motyvus, o dar kituose darbuose buvo surinktos vasarinių gėlių žiedų spalvos, kurios pasklido ant drobės. Ypač sudomino mįslingas miestas ant vandens telkinio, savo šviesų atšvaitais primindamas, jog gyvename nuostabiausiame žemės rutulyje… Besidairydama po parodą, susidomėjusi žvelgiau į versmę, kuri it lava iš vulkano, dangun iššovusi vandens sroves, pripildytas menininko vidinės pasaulio išraiškos ir meilės fontanų.
Antano Obcarsko darbai išsiskiria spalviniu kontrastu, drąsiais potėpiais ir žaismingomis spalvomis. Tai jam būdinga. Jis tarsi eksperimentuoja ir stengiasi priversti nuo lietaus ir karščio alpstančią gamtą susirungti su jo spalvų palete. Ir, be abejo, burlaivis, kuris it mistinis ir kartu spalvingas, plaukia pieva, nusėta žalumos, laukinių gėlių spalvų jūra.
Kiekvieno darbo neapibūdinsi, tačiau jaučiamas kai kurių autorių savitumas, nepalenkiamumas, o kiti, tarsi mokiniai, bandantys lygiuotis į mokytoją.
Parodos atidarymo metu dalyvavo ir šio plenero organizatorius klebonas dekanas monsinjoras Jonas Dalinevičius. Jis patikino, jog dėl tokių renginių Nemajūnai tampa matomi, ir tai gera reklama.
O šio plenero kuratorius meninkas Antanas Obcarsas pasakė, jog be stogo, mėgstamo darbo ir draugų, negimtų tiek puikių darbų.
O aš savo ruožtu norėčiau pasakyti, jog menas ir tikėjimas yra tarsi du broliai, kurie vienas be kito negali gyventi. Tad visiškai pritariu, jog ramybe alsuojantys Nemajūnai, laikinai priglobę menininkus, kurių mėgstamas darbas – tapyba, ne vienam šio krašto gyventojui, svečiui, pakeleiviui suteikė dvasinio polėkio ir patenkino smalsumą. Jie visus metus pokalbių metu minės, jog čia vasarą viešėjo menininkai.
