Baltijos šalių padangę skros lietuviai sklandytojai. Startuos iš Pociūnų aerodromo

Drauge virs Baltijos skland_logo
Liepos 31 dieną, sekmadienį, trys lietuviai leisis į nuotykių kupiną kelionę oru sklandytuvais per Baltijos šalis. Skrydžio tikslas – patirti politinę ir sportinę vienybę. Sportininkai ketina perskristi Lietuvą, pasiekti Latviją, Estiją, taip parodydami, kad sklandytuvais galima įveikti didelius atstumus. Ilgasparniai startuos iš Pociūnų aerodromo.

Į oro žygį leisis trys pilotai ir žemės komanda

Imtis projekto „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ sumanė patyręs pilotas Algirdas Šimoliūnas. Jo idėjai pritarė ir į oro žygį ruošiasi dar du sklandytojai: Ignas Bitinaitis ir Sakalas Uždavinys. Nors visi šie aviatoriai dalyvauja sklandymo sporto varžybose, toks oro žygis jiems yra naujas sportinis iššūkis.
Esant palankiems orams, sklandytojai, surengę kelis tarpinius nusileidimus, per tris dienas finišuos Estijoje. Jeigu orai nelepins, skrydis užsitęs. Į kelionę ruošiasi ir žemės komanda. Jos priešakyje – projekto autoriaus žmona ir projekto vadovė Ieva Šimoliūnienė. Moters nebaugina rūpesčiai. Kartu su ja keliaus ir mažametė dukra.
Jaunų pilotų trijulė šiuo skrydžiu sieks atkreipti visuomenės dėmesį į Lietuvos sklandymo pasiekimus ir populiarins šią spoto šaką kaimyninėse šalyse, kur ji balansuoja ties išnykimo riba.
A. Šimoliūnas jau seniai brandino mintis nuskristi toliau už Lietuvos ribų.
„Pirmąkart skristi pasirinkau į Baltijos šalis, nes mus sieja istorinė draugystė. Lietuvos sklandytojai gali padėti populiarinti sklandymą Latvijoje ir Estijoje. Ketiname po skrydžio apibendrinti informaciją ir pateikti konkrečių pasiūlymų“, – sakė etuziastingai nusiteikęs A. Šimoliūnas.

Pilotai nekantrauja kilti, sklandytuvai paruošti

Ruošdamiesi ilgam skrydžiui, pilotai kone kasdien atlieka „namų darbus“: braižo maršruto atkarpas, renka informaciją apie pakelės aerodromus, į kuriuos teks leistis, analizuoja orų prognozes, ruošia sklandytuvus. Taip pat reikia numatyti nakvynės vietas, pagalvoti apie maistą ir poilsį.
Projekto „Drauge sklandytuvais virš Baltijos šalių“ pilotai skris skirtingais, bet vienodos kokybės sklandytuvais. Grupės lyderis A. Šimoliūnas skris lenkų pagamintu sklandytuvu „Jandar Standard“ (registracija LY-GKX). Algirdas kyla į orą jau 14 metų, jis yra sukaupęs 1 000 valandų skraidymo patirtį.
S. Uždavinys per trejus metus yra nuskridęs 210 valandų, jo sklandytuvas – vokiškas „LS3a“ (registracijos numeris D-6943). Aktorius, svajojęs apie aviaciją nuo mažumės, įžvelgia jos panašumą į aktorystę: abi šios sritys verčia priimti nesibaigiančius iššūkius ir siekti tobulybės. O apie skrydį virš Baltijos šalių Sakalas sako: „Baltijos šalys yra geografiškai ir idėjiškai vientisos. Mūsų šalių vadavimasis iš sovietinio totalitarizmo ir mentaliteto erdvės prasidėjo kaip neįmanomas skrydis – sklandytuvas aviacijoje ir yra tas neįmanomas skrydis: neturintis variklio, naudojantis vien saulės energiją.“
Ignas Bitinaitis taip pat skris vokiečių pagamintu sklandytuvu „LS4“ (registracijos numeris D-5904 (BZ). Per trejus metus Ignas sukaupė jau 700 valandų skraidymo patirtį.

Sklandytojų galvose sklando mintys paversti tokius skrydžius kasmetine tradicija. Jau šiemet visuose Lietuvos, Latvijos ir Estijos aerodromuose, kur teks leistis, pilotai rinks informaciją ir ja dalysis. Tad po skrydžio Lietuvoje numatomoje surengti spaudos konferencijoje tikriausiai išgirsime itin įdomų pasakojimą.
Baltijos šalių padangę skrosiantys sklandytojai dar kartą patvirtina, kad esame sparnuota tauta.
Informaciją parengė žurnalas „Aviacijos pasaulis“

Taip pat skaitykite