Vacys Staknys
2019 metų rugpjūčio 23 d., jei tikėtume spauda, Baltijos kelio trisdešimtmetį šventė visa Lietuva. Deja, sukelta šventinė nuotaika visuomenės informavimo priemonėse, renginiai sostinėje, savivaldybių organizuotos išvykos į vietas, kur buvo stovėta prieš 30 metų, ne visai atspindėjo realybę. Renginiuose, išvykose dalyvavo dažniausiai tie, kurie ir prieš 30 metų skubėjo gauti gurkšnį laisvės. Dauguma žmonių šios dienos tiesiog neminėjo. Na, geriausiu atveju – mintyse.
Šiais metais kartu su sanatorijos „Versmė“ kolektyvo atstovais pakartojau jų ir Prienų bei Birštono kraštų žmonių prieš 30 metų įveiktą kelią. Sanatorijos kolektyvas tais laikais taip pat nesugebėjo nuvykti iki Vilniaus-Panevėžio automagistralės, jų vieta tame didingame laisvės troškime buvo automagistralėje Kaunas-Vilnius ties Vieviu. Galime drąsiai konstatuoti, jog Lietuvos teritorijoje Baltijos kelio atšakų buvo daug, bet šios rankomis susikibusiųjų į grandinę buvo stipriai sujungtos su pagrindine žmonių arterija, sujungusia Vilnių, Rygą ir Taliną.
„Versmės“ atstovai sustojo toje pačioje vietoje, kurioje buvo prieš 30 metų. Kartu su jais – ir tuos įvykius įamžinęs fotografas Rimvydas Strikauskas. Būtent jis užfiksavo tada dar jaunus „Versmės“ darbuotojus Baltijos kelyje. O šiemet jis ir pats pateko į kitų reporterių nuotraukas.
Vėliau visi nuvyko į vietą, kurią prieš 30 metų pasiekė Prienų-Birštono krašto žmonės. 38-asis magistralės Vilnius-Panevėžys kilometras. Prieš 10 metų šioje vietoje buvo pastatytas koplytstulpis, žymintis 1989.08.23 d. įvykius.
Pirmieji prie atmintinos Baltijos kelio vietos atvyko Birštono savivaldybės atstovai, vėliau prisijungė Prienų krašto žmonės. Buvo daug prisiminimų, fotosesijų, džiaugsmo už iškovotą laisvę. Ir raginimų nepamiršti, jog prieš 30 metų Baltijos kelias buvo organizuotas kaip reikalavimas viešai pripažinti slaptąjį Molotovo-Ribentropo paktą, pagal kurį du agresoriai padalino Baltijos šalių ir Lenkijos teritorijas, ir atkurti Baltijos šalių nepriklausomybę.
Molotovo-Ribentropo paktas buvo pasirašytas prieš 80 metų, o po metų visose Baltijos šalyse prasidėjo trėmimai ir tūkstančiai žmonių atsidūrė Rusijos šiaurės, Sibiro, Kazachstano platybėse.
Deja, bet šiemet 38-ajame kilometre nesimatė jaunimo, kuris gimė jau laisvoje Lietuvoje. Nebuvo ir mokinių. Kodėl? Nejaugi mokiniams nereikia pilietiškumo pamokų?
