Vacys Staknys
Kovo 3 d. Balbieriškio kultūros ir laisvalaikio centro salėje vykusiame seniūnijos ataskaitiniame susirinkime po seniūnės Sigitos Ražanskienės veiklos pristatymo bei mero Alvydo Vaicekausko pasisakymo buvo duotas laikas klausimams.
S. Ražanskienė atkreipė dėmesį į tai, jog seniūnijoje kasmet mažėja gyventojų, išlieka problemos su kelių priežiūra, gatvių apšvietimu ir atliekų tvarkymu.
Meras A. Vaicekauskas priminė, jog savivaldybė vis daugiau dėmesio skiria infrastruktūros objektams ir netgi prisideda prie jų įgyvendinimo iš savivaldybės biudžeto.
Deja, bet susirinkę gyventojai pažėrė rajono valdžiai priekaištų dėl nenoro spręsti klausimų būtent dėl gatvių apšvietimo, dėl maisto konteinerių nebuvimo prie daugiabučių namų, dėl kelių priežiūros ir tvarkymo.
Rajono valdžios atstovai tikino, jog problemų dėl regioninių kelių savivaldybė pati negali išspręsti, nes juos prižiūri Kelių direkcija. Tiesa, neretai Kelių direkcija neprieštarauja, kad savivaldybė savo lėšomis išspręstų problemas jiems priklausančiuose objektuose, bet tokie sprendimai savivaldybei yra nemaža našta.
Klausimas dėl maisto konteinerių prie daugiabučių namų valdžios atstovus išmušė iš „bėgių“, bet vėliau buvo konstatuota, jog pagal ARATC projektą kaimo vietovėse maisto konteineriai nenumatyti, kaip ir prie kolektyvinių sodų. Ko gero, tai pats keisčiausias sprendimas, koks tik gali būti vykdant šį projektą, kuris nukreiptas į rūšiavimo skatinimą. Jei ARATC pasakė „A“, turi pasakyti ir „B“, o ne siūlyti išlygas, bei kaimuose, ir soduose gyvenančius žmones laikyti „kitokiais“ nei miestiečiai.
Deja, bet nemažai priekaištų valdžiai nuskambėjo su „komunizmo“ prieskoniu. Mes visi norime, kad mūsų gyvenimą geresniu padarytų koks nors dėdė, o ką dėl to mes darom patys?
Patys šiukšlinam, patys viršijam greitį, nenorim jungtis prie centralizuotų nuotekų tinklų, bet norim, kad šiukšlių nebūtų, kad kaimynas neviršytų greičio ir nesėstų prie vairo neblaivus, o už tai turi būti atsakinga valdžia.
Panašiai savo mintis dėsto ir rajono valdžia. Jai atrodo, kad jei rajono teritorijoje yra kito pavaldumo objektai, tai spręsti problemas ne jų reikalas. O siūlymas gyventojams patiems bendrauti su tų objektų savininkais ir reikalauti spręsti problemą, skamba šiek tiek keistokai.
Būnant susirinkime sunkiai galima suprasti apie problemas, kurias būtina spręsti, kad žmonių gyvenimas gerėtų. Galima manyti, kad uždarajame susitikime su seniūne ir seniūnaičiais visos problemos buvo aptartos ir numatyti veiksmai, bet apie tai susitikimo dalyviams nebuvo pranešta.
