Balbieriškio dvaras nuo miestelio įkūrimo iki 1507 metų priklausė vokiečiui Hanusui Sudormanui, 1507-1670 metais kunigaikščiui Motiejui Mikitiničiui Holovčinskiui, jo sūnui, vėliau vaikaičiui. XVII-XVIII amžiuje dvarą valdė Korvin Gonsievskiai, Lietuvos iždininkas Benediktas Sapiega, Kauno pavieto vėliavininkas Liudvikas Chelchovskis, grafas Stasys Tiškevičius, vėliau generolas Tadas Tiškevičius.
XIX a. Balbieriškio dvaras buvo vienas didžiausių apylinkės dvarų. Jame grafai Tiškevičiai įkūrė landšaftinio stiliaus parką, statė naujus sodybos pastatus. Dvarui priklausė Balbieriškio miestelis ir 29 kaimai. Po 1831 m. sukilimo Rusijos imperijos valdžia dvarą iš Tado Tiškevičiaus atėmė, o 1841 m. grąžino jo dukterims Juozapai Vodzinskienei ir Marijonai Lempickienei. 1874 m. dvaras kaip nuotakos kraitis atiteko Kocko (Lenkijos karalystė) dvarininkui, grafui Edvardui Marceliui Žultovskiui, vedusiam Mariją Vodzinskaitę. Vėliau valdė jų sūnus Edvardas Pranciškus Marijonas Žultovskis. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, grafai Žultovskiai evakavosi į Rusiją, o vėliau persikėlė į Lenkiją. Dvaro rūmai karo metais sudegė.
1923 m. dvare buvo 42 kiemai ir 253 gyventojai.Vykdant Lietuvos žemės reformą, 1922 m. dvaras buvo suvalstybintas ir išparceliuotas, o jo žemė išdalinta ūkininkams.
Gražią šių metų spalio 13 d. popietę mokyklos Tolerancijos centro mokiniai ir vadovas tvarkė visų užmirštą ir apleistą paskutinio Balbieriškio dvaro valdytojo grafo Marijono Žultovskio dukters Asios Žultovskos (mirusios 1912 m.) kapą. Šalimais augančio medžio kamienas ir šaknys suardė Asios paminklinį angelą, perkreipė patį paminklą. Sutvarkėme kapą juosiančią tvorelę, išrovėme daug metų augusias piktžoles, naikinome paminklą verčiančias šaknis, surinkome šiukšles. Jautėme, kad atlikome gerą ir labai reikalingą darbą.
Balbieriškio pagrindinės mokyklos mokinė Ernesta Kurapkaitė
