Balbieriškio atodanga – šeimininkų daug. O kiek iš to naudos?

Į LŽSP Prienų skyrių kreipėsivisuomeninio judėjimo „Už socialinį teisingumą“ pirmininkė Vilija Janulevičienė su prašymu padėti išspręsti Balbieriškio atodangos problemas. Tad kartu su šio judėjimo atstovėmis nuvykome apžiūrėti objektą ir įvertinti esamą situaciją. Tai, ką pamatėme, nenudžiugino….

Vos užsukę į aikštelę pastebėjome iškabą: „Jūs esate prie gamtos paminklo – Balbieriškio atodangos“. Tačiau vaizdas, esantis aplink apžvalgos aikštelę, toli gražu nepriminė valstybės saugomo gamtos paveldo objekto. Visgi tai yra viena lankomiausių (ir turėtų būti labiausiai prižiūrimų) vietų Prienų rajone. Ir mums nebuvo sunku tuo įsitikinti. Vien esančių šiukšlių kiekis parodo lankytojų gausą ir, deja, nesąmoningumą, nenorą išsaugoti vieną gražiausių Lietuvos kampelių. Šia proga galime mesti akmenį ir į mūsų rajono savivaldybės daržą, kadangi tokių gamtos paminklų priežiūrai kasmet iš valstybės biudžeto yra skiriama lėšų, tačiau kaip ir kur jos panaudojamos lieka neaišku…

Šiukšlės – ne vienintelė problema. Apžvalgos aikštelė nėra pilnai įrengta ir neatitinka visų būtinų saugos reikalavimų. Palipėjus numintu takeliu žemyn, matosi statūs atodangų šlaitai, kurie nėra visiškai stabilūs, juose pasitaiko nuošliaužų, griūčių, yra ir veiklių labai gilių griovų ar jų užuomazgų. Atodangos kraštai apaugę nešienaujama aukšta žole, kuri ne tik neteikia estetinio vaizdo, bet ir kelia pavojų, kadangi uždengia atodangos kraštus, čia galima paslysti ir nugarmėti stačiu šlaitu žemyn. Tokie šlaitai turi būti sutvirtinti ir aptverti apsauginėmis tvorelėmis, tačiau aplink matyti tik įkasti metaliniai kuolai. Nors Savivaldybės atstovai pasakė, jog apsauginės tvorelės buvo pavogtos, tačiau apžiūrėjus aiškiai matyti, kad ten jų net nebuvo.

Žinoma, neįmanoma nepastebėti ir „grafiti menininkų darbų“ ant elektros pastoties ar tualeto, kurį vargu ar būtų galima taip pavadinti.Veikiau – sąvartynas ir jo viduje, ir aplink jį. Todėl nenuostabu, kad aplink takelius ir pakrūmes pilna „staigmenėlių“, į kurias tikrai nesinori įlipti…

Argi taip turi atrodyti valstybės saugomas gamtos paveldo objektas? Šį klausimą visuomeninio judėjimo „Už socialinį teisingumą“ atstovės uždavė ir Savivaldybės atstovams, kurie turėtų rūpintis visų mūsų gerove ir saugumu. Tačiau jų atsakymai yra standartiniai ir nekinta daugelį metų… Gaila. Vienintelis akivaizdus pokytis mūsų Savivaldybėje – gana dažna merų kaita pastaraisiais metais. Tačiau teigiamų rezultatų vis tiek nesulaukiame. Iš jų veiksmų, tiksliau neveiklumo, matome, jog nė vienas nėra suinteresuotas spręsti visuomenės problemas ar bent į jas įsigilinti.

Nepaisant visų nesklandumų negalime nepaminėti unikalaus reginio, atsiveriančio nuo atodangos viršaus. Tai vienas gražiausių Lietuvos peizažų. Apie čionykščių aukštų šlaitų įspūdžio galią savo laiku kalbėjo Tumas Vaižgantas, čia kvietė užsukti ir Kazys Boruta.

Norisi tikėti, jog valdininkai neliks abejingi šiam gamtos paveldo objektui, atkreips dėmesį į išsakytą kritiką ir bus sulaukta realių veiksmų. Balbieriškio atodanga turi pateisinti vienos iš gražiausių Lietuvos vietų vardą.

LŽSP Prienų skyrius

Vacys Staknys

Nors artėja rinkimai į Seimą, o ne į savivaldybių tarybas, įvairios partijos bei judėjimai skuba pažerti nemažai kritikos vietinės valdžios atžvilgiu. Ne išimtis ir redakciją pasiekęs Lietuvos žaliųjų (Prienų skyriaus) ir visuomeninio judėjimo „Už socialinį teisingumą“ straipsnis (pateiktas pirmiausiai) apie Balbieriškio atodangą. Jo autoriai pasipiktino šios atodangos nepriežiūra, o pagrindiniu tokios padėties kaltininku vėl įvardijama Savivaldybė. Ar tikrai Savivaldybė nenori, kad gamtos paminklas – Balbieriškio atodanga – būtų žmonių traukos centru?

Administracijos direktorius Algis Marcinkevičius teigia, kad vienas gražiausių rajono kampelių turi net tris savininkus: Nemuno kilpų regioninį parką, privatų asmenį ir Kauno regiono kelius, kuriems atstovauja Prienų kelių tarnyba.

Prienų kelių tarnybos viršininkas Henrikas Radvilavičius pasakoja, jog jo vadovaujama tarnyba tris kartus per savaitę tvarko automobilių aikštelę: surenka šiukšles, nušienauja. Tarnybos viršininkas teigia, jog vandalai pavogė gražią tvorą iš cinkuotų elementų, kuria buvo aptvertas šlaitas, o Nemuno kilpų regioninio parko administracija privertė toliau nukelti tualetą, kuris, jos manymu, buvo pastatytas ne vietoje. Dėl pavesinės, kuri buvo įrengta, o paskui nukelta kitur, Kauno kelių direkcija ir Nemuno kilpų regioninis parkas išdėstė skirtingas pozicijas. Už Danijos ir Lietuvos aplinkosaugines lėšas įrengta apžvalgos aikštelė iš tiesų jau reikalauja padidinto dėmesio, nes nuo jos įrengimo praėjo dešimt metų. Ypač pavojinga čia lankytis vaikams ir tamsiu paros metu, nes apšvietimo nėra. Kaip nėra ir tualeto tikrąja šio žodžio prasme.

A.Marcinkevičius tvirtina, jog Balbieriškio seniūnija pagal savo galimybes, prižiūri aplinką, bet tai daryti sudėtinga ne savo valdose (?). Pasak administracijos vadovo, jei apžvalgos aikštelės prieigos sudomintų verslą, tada ir tvarkos būtų daugiau ir daugiau žmonių apsilankytų nuostabiame gamtos kampelyje, o Savivaldybė neturi didelių svertų įtakoti šią situaciją (?). Tiesa, administracijos vadovas reziumavo, kad situacija Balbieriškio atodangos teritorijoje nėra tokia bloga, kaip įsivaizduojama.

Nemuno kilpų regioninio parko direktorė Dalia Križinauskienė naujienų portalui kvitrina.com pasakė, jog situacija su Balbieriškio atodangos gamtos paminklu žinoma ir šiais metais senoji apžvalgos aikštelė bus išmontuota ir įrengta nauja, be to, bus įrengta aikštelė ir šlaito apačioje, o atsakinga parko administracija yra už priežiūrą įrenginių, o ne teritorijos, kuri priklauso Balbieriškio miesteliui.

„Balbieriškio“ bendruomenės pirmininkas Saulius Narūnas patvirtino, jog teritorija, kurioje įrengta apžvalgos aikštelė, priklauso Balbieriškiui, o bendruomenė čia pastoviai organizuoja talkas.

Apibendrinant tai, ką teko išgirsti, belieka konstatuoti, kad savivaldybės administracijos pozicija aiški, nors atrodo gan prieštaringai ir neišprendžia susiklosčiusios situacijos. Turi savas pozicijas ir kitos suinteresuotos šalys, tačiau akivaizdu, kad reikalingas šios problemos sprendimas bendromis jėgomis, įtraukiant ir visuomenines bei kitas organizacijas, kurios kažkodėl linkusios tik kritikuoti, o ne siūlyti pagalbą arba sprendimo būdus.

O šiukšliname visur mes patys, o ne kažkas atvykęs iš kitos planetos. Pagal naujienų portalo kvitrina.com informaciją, šalia apžiūros aikštelės stovėjo ir buitinių atliekų konteineriai, bet juose atsirasdavo ir statybinės medžiagos, ir net žvėrių liekanos. Ir tada buvo priimtas sprendimas juos nukelti. Dabar lankytojai buitines atliekas gali išmesti į dvi įrengtas betonines šiukšliadėžes. Nors kyla klausimas: negi atvykę gamtos kūrinio grožiu pasigėrėti žmonės būtinai čia turi palikti šiukšles?..

Reikalauti iš atsakingų institucijų, kad žmonių lankoma vieta būtų saugi ir tinkamai įrengta, būtina. O šiukšlinimas šioje vietoje – lankytojų išauklėjimo ir sąžinės reikalas. Apmaudu, kad jie, tos sąžinės neturėdami, šiukšlina, o kiti turi jų jovalą tvarkyti.