Rugpjūčio pradžioje dangus grūmojo sunkiais debesimis, taigi „Vėjų teatro“ spektaklis „Baisiai gražu“ vyko ne po liepa, o bibliotekoje. Labai gaila, kad negalėjome sutalpinti visų norinčių, nes buvo tikrai baisiai gražu, miela, jauku ir nesinorėjo, kad baigtųsi. Aidėjo juokas, lakstė šiurpuliukai, kažkas po renginio net prisipažino, kad ir ašaros tvenkės…
Žavingai aktorių sukurpta istorija, kuriai kelią rodė Daivos Čepkauskaitės eilėraščių knyga „Baisiai gražūs eilėraščiai“, kvietė susipažinti ir susidraugauti su savo baimėmis, patirti neįtikėtinų kulinarinių nuotykių, apsilankyti paukščių turguje, pabraidyti po mėlyną rūką, išgyventi draugystę, mokytis spręsti konfliktus ir kt. Kiekviena istorija buvo kupina humoro, o kasdienybė perteikta poetiškai, žaismingai. Būtų galima ilgai rašyti, analizuoti, liaupsinti, bet to šviežio žvilgsnio sukeliamo gero jausmo neįmanoma perteikti, todėl tiesiog dalinamės vienu eilėraščiu:
Arija iš operos „Kulinarija“
Blynelis keptuvę pamilo,
iš meilės vargšelis prisvilo
ir tarė svajingu balsu:
„Esi tu karščiausia visų.
Sekundė tokia nuostabi
taukuotame tavo glėby,
o, leisk su tavim dar pabūti,
kol perdurs man širdį šakutė.“
Keptuvė netrukus atšalo,
ir baigėsi meilė be galo.
Blynelis lėkštėj porceliano
dejuoja: „Sudie, meile mano…“
Atrodė, kad šis eilėraštis apie mus, žiūrovus, nes sėdėjome visi kaip blyneliai: svajingi ir įsimylėję tiek „Vėjų teatrą“, tiek Daivos Čepkauskaitės kūrybą, negalėdami patikėti, kad visa tai baigsis.
Labai miela, kad kiekviename renginyje matome vis daugiau tėčių su vaikais, kad projektą „Kūrybiniai susitikimai po liepa“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė, pamilo nemažai šeimų, kurios nepraleidžia nei vieno susitikimo. Džiaugiamės, kad veiklos įtraukia ir skatina grįžti. Jaučiamės reikalingi. Ačiū Jums!
