Mylėk žemę. Tu jos nepaveldėjai iš savo tėvų, tu ją pasiskolinai iš savo vaikų (Indėnų patarlė)
Retai kada vos išgirdę, kad bus įvedamas naujas mokestis ar didinamas esamas, nudžiungame. Nebent tas mokestis tiesiogiai nepaliečia mūsų. O jei jau teks patiems paploninti pinigines, tada kaltiname valdžią būtais ir nebūtais dalykais. Bet ar susimąstome, kas išties yra mokesčiai, rinkliavos? Nesileisime į gilias diskusijas apie „mokesčių“ ir „rinkliavų“ skirtumus. Kad būtų objektyvu, pažymėsime, kad šios dvi sąvokos skirtingai interpretuojamos ekonominiu, teisiniu požiūriais, tačiau šiuo atveju jie yra sinonimai, t. y. mokestis / rinkliava – tam tikra pinigų suma, kurią privaloma sumokėti valstybei ar savivaldybei už atliktus ar norimus atlikti darbus, paslaugas. Paprasčiau tariant, mokesčiai yra valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų šaltinis. Vis dėlto, tai nėra vienintelė ir pagrindinė mokesčių paskirtis. Pritaikę mokesčius, kuriame socialinę gerovę, reguliuojame ekonomiką ir palaikome jos stabilumą, prisidedame prie aplinkosaugos gerinimo. Mokestis (vietinė rinkliava) už automobilių statymą mieste yra priemonė sureguliuoti judėjimo srautus, siekiant sumažinti oro taršą, triukšmą, apsaugoti miesto žaliuosius plotus, atlaisvinti erdves pėstiesiems, skatinti alternatyvias susisiekimo formas.
Pirmasis automobilių stovėjimo skaitiklis buvo sumontuotas 1935 m. Oklahomoje. Ir šie skaitikliai buvo pripažinti didžiausiu eismo reguliavimo atradimu po šviesoforo! Šių dienų ekonomistai, miestų planuotojai, aplinkosaugininkai tvirtina, kad yra neatsakinga nemokėti mokesčio už automobilio statymą.
Didieji miestai (Vilnius, Kaunas, Šiauliai) ir kurortinės savivaldybės (Neringa, Palanga, Trakai), susiduriančios su didesniais nei įprastai transporto srautais, yra apmokestinę automobilių statymą – taip siekiama tvarios aplinkos, darnaus judumo, triukšmo ir taršos mažinimo.
Birštono savivaldybė ilgai svarstė ir diskutavo apie automobilių statymo apmokestinimą. Neturime teisės toleruoti taršos kurorte, keliamos padidėjusių transporto srautų jo centrinėje dalyje! Birštonas – žaliasis kurortas, todėl turi solidarizuotis su Europa ir laikytis Žaliojo kurso, orientuoto į ekonominį augimą ir tampančio visos Europos ekonominio atsigavimo kelrodžiu. Žinoma, čia svarbi ne tik ekonomika, bet ir socialinis bei gamtos kapitalai. Jeigu nieko nesiimsime dabar pat, pasaulis vis sparčiau judės susinaikinimo link. Visiems akivaizdu, kad šylant klimatui planetoje vyksta gamtos anomalijos: potvyniai, gaisrai, temperatūros pokyčiai… Norint tai visiškai ar bent iš dalies suvaldyti, svarbu mažinti taršą, automobilių išmetamų dujų kiekį. Nors Birštonas yra maža savivaldybė – ji gali prisidėti prie globaliai svarbių pokyčių.
Visada prisiminkime, kad Birštonas – sveikatingumo ir sveikatinimo kurortas. Didėjantys automobilių srautai miesto centre, populiarėjančios alternatyvios transporto priemonės (dviračiai, paspirtukai, riedlentės), turistų ir gyventojų poreikis gyventi sveikatai palankesnėje aplinkoje įpareigoja Savivaldybę kuo greičiau spręsti automobilių statymo klausimą Birštono miesto centre. Šiuo metu jau rengiami konkretūs projektiniai siūlymai, konsultuojamasi su ekspertais. Parengus pirminius automobilių statymo apmokestinimo variantus bus tariamasi su Birštono bendruomene ir atsižvelgus į jos narių nuomonę pasiūlymus bus priimami galutiniai sprendimai.
Automobilių statymo apmokestinimo Birštono kurorte sprendimo projektas Birštono savivaldybės tarybai bus teikiamas jau šių metų rudenį.
Birštono savivaldybės informacija
