Vilija Čiapaitė
Pirmą kartą su savo darbais parodoje Pakuonyje dalyvaudama Aurelija Kleizienė labai jaudinosi. Tai labai pažįstamas jausmas, nes savo darbus parodyti platesniam visuomenės ratui gana jautru. Tačiau tuomet Pakuonio bibliotekoje daugelis skatino Aureliją tęsti parodų ciklą. Ypač tvirtas vyro petys, aplinkinių susižavėjimas ir palaikymas menininkei tarsi suteikė dvasinę ramybę ir drąsos.
Ir štai, Aurelijos Kleizienės dailės darbų paroda „Po dangaus skliautu” atkako į Balbieriškio pagrindinę mokyklą. Parodos atidarymas – tai netradicinė dailės pamoka, kurios metu mokiniai turėjo progos pasidomėti menininkės darbo subtilybėmis.
„Kai turi vyro palaikymą – gali visa siela atiduoti savo pomėgiui”, – tuomet Pakuonyje sakė darbų autorė. Ir dabar, Balbieriškyje, jos darbais džiaugėsi ne tik mokiniai, mokytojai, bet ir vyras Gintaras. Žvelgdamas į darbus mažoje erdvėje, negali matyti tokios ryškios spalvų muzikos, nepastebi ir neišgirsti ošiančių medžių, kylančios saulės spindulių žaismo, nepajunti gėlių skleidžiamo kvapo. Taigi, erdvė paveikslams suteikia tai, ko nepajunti jį tapydamas, nesuvoki viso grožio, kuomet jie kabo svetainėje ar kitoje namų erdvėje.
Dailės subtilybių Aureliją moko dailininkas, fotografas, Birštono meno mokyklos mokytojas Remigijus Janušaitis. Jo mokinė tikrai pateisino savo mokytojo lūkesčius, nes jos darbai pradėjo kelionę po rajoną.
Tad tereikia pasidžiaugti, jog rajone atsiranda vis daugiau menininkų, kurie geba savotiškai medituoti ir dalinti gerą nuotaiką aplinkiniams. Juk gera, kai pakėlęs galvą nuo drobės suvoki, kad visas gyvenimas gražus ir sukasi po dangaus skliautu.
