Nuo seniausių laikų žinoma, kad kartojimas yra mokslų motina, o Atvelykis – tai Velykų pakartojimas, kuris užbaigia Velykų savaitę. Ypač daug dėmesio šią dieną skiriama vaikams, nes tai jų šventė. Vaikai, stebėję per Velykas suaugusiųjų atliekamus ritualus, per Atvelykį juos pakartoja patys. Tai diena, kai vėl galima džiaugtis margučiais, kiškio pyragais, Velykės dovanėlėmis.
Patys bandydami dažyti ir marginti velykaičius, vaikai greičiau perpranta šio meno paslaptis. Nebūdami tikri, kad pavyks nepriekaištingai pakartoti tikrąją ornamentų simboliką, savo malonumui jie gali ant lukšto išpiešti pačių sugalvotų piešinių. Kai kieme susirinks visi vaikai, galės pasigrožėti vieni kitų margučiais, juos ridinėti.
Kai netrūksta noro ir entuziazmo- visai nesunku sukurti gražų pabuvimą drauge. Taigi, visomis spalvomis sumarguojanti Atvelykio margučių paroda, skambančios liaudies dainos, gražia krašto tarme pasakojami pasakojimai, sekamos pasakos, o suneštinėse vaišėse besipuikuojantys „pyragai kaip pusnynai“, kuriais vaišinasi visi – tai dar vienos Velykos, tik šį kartą visas dėmesys skirtas mažiesiems.
Prieš Atvelykį būrys vaikų susirinko į Veiverių seniūniją, kur, pakviesti socialinių darbuotojų Birutos Keturakienės ir Jolitos Brundzaitės bei Veiverių bendruomenės centro, smagiai leido laiką prisimindami gražias vaikų Velykėlių tradicijas. Vaikai visada su džiaugsmu atyksta kviečiami darbuotojų, nes žino, kad bus įdomu. Žavingai puošdami seniūnijos salę savo pieštais kiaušiniais, vaikai kūrė pasaką apie svajonę. Vaikų svajonės paprastos – smagiai žaisti ir matyti mamų šypsenas. Todėl po smagaus puošybos darbo, kai salės sienos pražydo pavasario paukščiais numargintais kiaušiniais, pasivaišinę visi skubėjo žaisti į vaikų aikštelę „Vaivorykštė“. Šį pavadinimą atidarymo metu žaidimų aikštelei miestelyje išrinko patys vaikai. Čia gausu supynių, o Atvelykis, kaip ir Velykos, siejamas su sūpuoklėmis. Vaikams labai patinka ši pramoga, juk prasideda šiltasis sezonas, kai sūpuoklėmis bus galima džiaugtis iki pirmųjų šalčių. Džiugu matyti vaikų šypsenas ir kartu su jais pabuvoti pasakoje. Gal todėl ir gamta padovanojo Vaikų Velykėlėms tiek daug saulės šviesos, kad liūdnų nebūtų ir visi vėl norėtų pakartoti gražiausią pavasario šventę –Velykas.
Daiva Venclovienė
