Birštono vienkiemio darželyje-mokykloje 2015 metų pradžioje prasidėjęs kraštotyrinis projektas “Atrask ir pažink“ tęsiasi. Projekto tikslas – domėtis ir pažinti savo kraštą bei patraukliomis veiklų formomis įgyti naujų žinių, įtvirtinti turimas, skatinti mokytis. Visiems prieinamoje vietoje kabančiame žemėlapyje mokiniai magnetukais pažymi savo gyvenamąją vietą, vietas, kuriose lankęsi. Paaiškėjo, kad yra mokykloje besimokančių mokinių, kurie labai daug žino apie savo gyvenamąją aplinką, tačiau yra ir tokių, kurie nėra lankęsi visuose seniūnijos kampeliuose.
Šiems mokslo metams artėjant į pabaigą nutarta aplankyti Nemajūnus. Pažinti šį kraštą ir pabūti mūsų žygio gide sutiko Nemajūnų dienos centro direktoriaus pavaduotoja I. J. Šliaužienė. Talkino ten gyvenantys mokyklos mokiniai ir jų tėveliai. Pažintis su Nemajūnais prasidėjo Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje. Mokiniai sužinojo, kad ši medinė bažnyčia yra neogotikos stiliaus, su dviem fasado bokštais ir bokšteliu ant stogo. Ši bažnyčia statyta panaši į Vilniaus Šv. Onos bažnyčią. Vidus iš trijų erdvių, kurios atskirtos kolonomis. Sužinojome, kad už didžiojo altoriaus kairėje pusėje esančių durų su vitražiniais stiklais yra Šv. Marijos koplyčia. Bažnyčioje yra du dailininko N. Silvanavičiaus tapyti paveikslai, vienas jų puošia pagrindinį altorių. Bažnyčioje pamatėme unikalų XIX a. tautodailės kūrinį – iš 64 jaunamarčių juostų surištą kilimą. Ant bažnyčios sienos kabo Nemajūnų miesto herbas, kuris XVIIIa. suteiktas kartu su miesto teisėmis. Gyvenvietė augo, apsigyveno įvairių tautybių žmonės, užsiimantys amatais. Vėliau buvo įkurta Nemajūnų parapija, atstatyta ir perstatyta bažnyčia. Netoli bažnyčios įkurtos kapinės, kuriose ir dabar stovi liaudies meistrų sukurti kryžiai, koplytstulpiai, akmeniniai, geležiniai paminklai. Nemajūnų kapinės laikomos vienomis iš įdomiausių ir seniausių šiame regione. Čia galima pamatyti geležinių kryžių su lenkiškais užrašais. Kaip pasakojo mūsų kelionės vadovė, buvo čia ir kilmingų žmonių, palaidotų rūsiuose, tik kapavietės jau sunykę. Kapinės laikomos lietuviškiausiomis, galima pamatyti labai senų medinių, vietinių drožėjų pagamintų kryžių, menančių praeities istoriją. Yra ir apleistų, niekieno netvarkomų kapų. Užsukome į kapinėse esančią koplyčią, kurios rūsyje ilsisi gydytojo, rašytojo, dvarininko S. Maravskio palaikai. Koplyčia sutvarkyta, atnaujinta ir joje saugomi seni kapinių kryžiai. Dalis mokinių pasakojo, kad lanko Nemajūnų kapinėse esančius artimųjų kapus.
Iš kapinių patraukėme į kalną aplankyti Nemajūnų piliakalnio. Kelionės gidė pasakojo, kad piliakalnio aikštelėje buvo įrengtos kapinaitės. Pilies ten nebuvę, kalnas naudotas signaliniams laužams kūrenti. Dabar piliakalnis apaugęs krūmokšniais. Pasivaikščioje po apylinkes pasukome Nemajūnų dienos centro link. Centro direktoriaus pavaduotoja plačiau papasakojo apie jų vykdomą veiklą. Leido pasižvalgyti po patalpas, biblioteką, užimtumo kambarius, pažaisti stadione. Nemažai mokyklos mokinių po pamokų čia leidžia laiką, noriai dalyvauja organizuojamose projektinėse veiklose.
Žygį užbaigėme iškyla Nemajūnų dienos centro klevų pavėsyje. Kelionė buvo įdomi ir naudinga – kiekvienas atrado ar sužinojo kažką naujo, turiningai praleido laiką.
Mokytoja J. Simonaitytė
