Prieš 81 metus rugpjūčio 26 d. vokiečiams talkinę lietuviai Prienuose sušaudė per 1000 žydų tautybės kraštiečių. Iki Antrojo pasaulinio karo Prienų krašte gyveno jų labai daug. Deja, 1941 metais daugiau nei 90 % jų buvo sušaudyti.
Atminimo renginys nebuvo gausus, bet prasmingas. Nuskambėjusi fleitos melodija pabrėžė beprasmišką tūkstančių žmonių žūtį, o perskaitytas prisiminimas, jog iš šios mirtį nešančios duobės buvo išgelbėta mergaitė, rodo, kad kai vieni lietuviai šaudė, kiti, nežiūrėdami pavojų, gelbėjo. Kauno žydų bendruomenės atstovas pabrėžė, jog prisiminti tą baisų įvykį būtina ir dėl mūsų pačių. Deja, Antrasis pasaulinis karas nepamokė, ir Rusija užpuolė Ukrainą vis su ta pačia idėja – sunaikinti kitą tautą, nes kai kas save įsivaizduoja geresniu. Kas paneigs, jog sušaudytųjų sielos žiūri į visus mus iš viršaus ir kartu džiaugiasi taikiu dangumi. Gamta rūpestingai priglaudė išėjusius, o medžiai lyg sargyba saugo sušaudymo vietą, rūpinasi ramybe.
Ir visgi, reikia žengti kitą žingsnį, apie kurį kalbama ne vienerius metus. Būtina, kad šiame atminties memoriale atsirastų sušaudytų kraštiečių pavardės, o rugpjūčio 26 d. privalo tapti atmintina krašto diena, kuri vienytų krašto žmones.
