Vacys Staknys
Gaunant informaciją iš Aplinkos apsaugos ministerijos apie ruošiamą naują Atliekų tvarkymo įstatymo redakciją, galima drąsiai teigti, jog Buitinių atliekų tvarkymo sistema, kuri buvo sukurta gamtos išsaugojimui, virsta dar vienu akcizu ir Valstybės biudžeto papildymo šaltiniu. Būtent apie tokį scenarijų Birštono savivaldybėje organizuotoje diskusijoje apie atliekų tvarkymą kalbėjo Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė. Pranešėjos teigimu, paruoštoje redakcijoje numatoma atliekų surinkimo kainos nustatymą perimti iš savivaldybių ir perduoti VTEK, o iš ką tik įvestos dvinarės rinkliavos sistemos vėl žadama grįžti prie vieno tarifo.
Paprastai sakant, centralizuoti kainos nustatymą. Bet ir tai ne viskas. Aplinkos ministerija drastiškai planuoja didinti sąvartynų vartų mokestį ir tokiu būdu įvesti naują akcizą, kurį mokės Atliekų tvarkymo centrai, o tiksliau, mes visi. Štai ir išlindo yla iš maišo.
Premjeras mušė į krūtinę, jog naujų mokesčių nebus įvedama, bet, matyti, akcizas, jo manymu, ne mokestis, ir nesvarbu, po kokiu pavadinimu jis slepiasi.
Pasak Alytaus ARATC direktoriaus Algirdo Reipo, Alytaus regionas, kuriam priklauso Birštono ir Prienų rajono savivaldybės, tvarkosi gerai ir net 61 % atliekų gyventojai rūšiuoja, o ES nustatytas normatyvas – 65 %, kuris turi būti pasiektas 2030 metais. pasak A. Reipo, jei individualių namų gyventojai sėkmingai rūšiuoja buitines atliekas, tai daugiabučių namų tai daro žymiai prasčiau. Todėl pagrindinis tikslas – sudaryti tokias sąlygas, kad ir daugiabučių namų gyventojai tinkamai rūšiuotų buitines atliekas.
Artimiausiu laiku prie daugiabučių namų atsiras buitinių atliekų aikštelės su penkiais skirtingais konteineriais, iš kurių keturi bus atviri, o mišrių atliekų konteineriai bus užrakinti. Kiekvienas gyventojas gaus savo raktą ir kiekvienas pasinaudojimas konteineriu bus fiksuojamas bei vedama statistika.
Tiesa ir tai, jog įvesta dvinarė apmokėjimo sistema jau padidino administracinę naštą, o tai turėjo įtakos atliekų turėtojų mokamų įmokų dydžiui.
Diskusijos metu buvo paliestas klausimas ir dėl „teisingo apmokestinimo“. Kai kurie Tarybos nariai klausė, ar turi mokėti už paslaugą tas žmogus, kuris ja nesinaudoja arba sukaupia mažai atliekų? Buvo paaiškinta, jog tie gyventojai, kurie turi nuosavybę, bet ja nesinaudoja, gali prašyti savivaldybę pritaikyti lengvatą kintamajai rinkliavos daliai. Taip pat buvo pasakyta, jog jei buitinės atliekos bus išvežtos mažiau kartų nei nustatytas minimalus išvežimo kiekis, tai padidės vieno išvežimo įmoka. Pasak A. Reipo, minimalus išvežimo kiekis nustatytas, atsižvelgiant į gamtosauginius reikalavimus, kad surinktos atliekos nepradėtų pūti ir skleisti nemalonų kvapą.
Taip pat buvo paminėta, jog ES šalių gyventojai per metus už buitinių atliekų tvarkymą moka nuo 150 iki 250 eurų, todėl mūsuose atliekų surinkimo ir tvarkymo sistemos išlaikymas tikrai kainuoja mažiau.
Visgi, ateitis neramina. Jei nauja atliekų tvarkymo įstatymo redakcija bus patvirtinta, savivaldybės neturės jokios įtakos kainų nustatymui, kaip neturi įtakos nustatant šilumos ir vandens kainas. VTEK jau priima naujus darbuotojus, kurių išlaikymui planuojama skirti 1,5 mln. eurų. O padengti šią sumą turėsime mes…
