Pranešimas spaudai
Ateinančiais mokslo metais gerės švietimo finansinė padėtis, daugiau dėmesio bus skiriama ugdymo kokybei visose švietimo grandyse. Tai šiandien vykusioje spaudos konferencijoje pabrėžė švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis.
„Šiandien Vyriausybėje bus priimami sprendimai dėl Mokinio krepšelio metodikos ir Mokyklų tinklo kūrimo taisyklių pakeitimo. Visos dėl mokinių mažėjimo atsilaisvinančios mokinio krepšelio lėšos liks švietimo sistemoje. Tai leis didinti mokinio krepšelį, išsaugoti mažas mokyklas, penktadaliu padidinti pedagoginių psichologinių tarnybų finansavimą, daryti kitus būtinus pakeitimus. Pagaliau mes pradėsime artėti prie Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos projekte iškelto tikslo 6 proc. BVP šalies švietimui“, – sakė D. Pavalkis.
Kalbėdamas apie Švietimo ir mokslo ministerijos parengtą ir Vyriausybei pateiktą Valstybinės švietimo 2013-2022 m. strategijos projektą, ministras pabrėžė būtinybę derinti asmens ir valstybės interesą.
„Turime užtikrinti kokybišką ir prieinamą išsilavinimą kiekvienam asmeniui visose švietimo grandyse. O specialistų rengimas pirmiausiai turi būti orientuotas į šalies ūkio poreikius. Šiems tikslams pasiekti esame numatę svarbių priemonių, į tai bus nukreiptos ES struktūrinės paramos naujo periodo 2014-2020 m. lėšos“, – kalbėjo D. Pavalkis.
Bendrajame ugdyme bus stiprinama mokymosi pagalba atsižvelgiant į mokyklų ir mokinių poreikius. Nuo šių mokslo mokykloms sudaryta galimybė panaudojant mokinio krepšelio lėšas organizuoti mokinių konsultacijas mažose grupėse ir individualiai, jei, pavyzdžiui, vaikui sunkiau sekasi ir reikia papildomai išsiaiškinti.
Mokykloms siūlomas kokybės stebėsenos ir įsivertinimo įrankis – standartizuoti mokinių pasiekimų testai, kurių rezultatai bus pagrindas tobulinti savo darbą: susidaryti tobulinimo planą ir jo įgyvendinimui gauti valstybės pagalbą, pavyzdžiui, mokytojų kvalifikacijai kelti.
Artimiausiais metais iki 2015 m. bus rengiami matematikos ir lietuvių kalbos ketvirtose bei aštuntose klasėse ir istorijos aštuntoje klasėje standartizuoti testai. Dalyje mokyklų jie vyko jau ir šiais metais.
Ministras pabrėžė, kad Švietimo ir mokslo ministerijos prioritetas profesinio mokymo srityje – stiprinti praktinio mokymo kokybę, skirti daugiau laiko praktikai darbo vietoje, investuoti į profesijos mokytojų mokymus ir kvalifikacijos tobulinimą, atnaujinti profesinio mokymo programas ir siūlyti didesnę mokymosi formų įvairovę.
Švietimo ir mokslo ministro sudaryta darbo grupė dabar rengia siūlymus dėl Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo, kad būtų priimta daugiau sprendimų, kurie leistų pagerinti studijų prieinamumą, kokybę, aukštojo mokslo institucijų valdymą ir finansavimą. Be kita ko, numatoma keisti studijų paskolų tvarką, kad paskolos studijoms būtų teikiamos per Valstybinį studijų fondą, o ne komercinius bankus. Taip pat tobulinama Švietimo valdymo informacinė sistema, kuri yra pritaikoma mokyklų absolventų karjeros stebėsenai pasitelkiant SoDros turimus duomenis: ar įsidarbina baigusieji konkrečios mokyklos konkrečią studijų programą, ar profesija atitinka baigtą programą.
„Tuomet bus aišku, kiek ko vertos studijų programos ir ar verta valstybės lėšomis jas finansuoti. Matome, kad valstybės reguliavimas šiais metais priimant pirmakursius pasiteisino, ateityje jį didinsime“, – sakė D. Pavalkis.
Skaičiai
Naujus mokslo metus pradės 351,4 tūkst. mokinių, iš jų apie 29 tūkst. pirmokų, 1229 bendrojo ugdymo mokyklose. Juos mokys 35,8 tūkst. mokytojų.
Veiks 674 darželiai, kuriuos lankys 89 tūkst. ikimokyklinukų. Mokslo metais duris atvers 260 neformaliojo švietimo įstaigų.
Daugiau kaip 70 profesinių mokyklų mokysis apie 40 tūkst. mokinių.
Lietuvoje veikia 47 aukštosios mokyklos, iš jų 27 valstybinės: 23 universitetai ir 24 kolegijos. Naujais mokslo metais šalies universitetuose ir kolegijose studijuos daugiau kaip 28 tūkst. pirmakursių, iš jų 15 tūkst. studijas finansuos valstybė. Daugiau nei pusė jų – 8 tūkst. – studijuos universitetuose, 7 tūkst. kolegijose.
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
