Į Stakliškių vidurinę mokyklą atėjo labai laukta ir itin reikalinga šventė.
Džiugus ir linksmas buvo Paskutinis skambutis, tačiau jis buvo skirtas dvyliktokams ir jų šeimoms. O štai Tėvo diena – retai kur minima su tokiu pat užsidegimu ir meile, kaip ir Motinos. Stakliškiečiai ištaisė šią klaidą, gegužės 30-ąją sukvietę tėčius į jiems skirtą renginį.
Iš pradžių nedrąsūs ir tylūs buvo gana gausiai į šventę atėję tėčiai – nepratę jie prie tokio dėmesio, juk į mokyklą mamos dažniausiai eina, ir šventėse dalyvauti, ir klasės susirinkimuose, ir įvairiuose posėdžiuose. Bet kokie laimingi buvo vaikai, koks išdidumas ir džiaugsmas švietė jų veiduose, kai jie vedėsi savo mylimus tėčius prie scenos, kur jiems buvo surengtas smagus koncertas. O kad netektų delnais žiovuliuką slopinti, šventės „kaltininkai“ buvo įtraukti į rungčių ir žaidimų sūkurį. Teko vyriškiams ir vikrumą parodyti sukant lanką, ir protą pamiklinti, kryžiažodžius sprendžiant. Kartu su atžalomis jie ypač azartiškai stengėsi įspirti kamuolį į vartus – dėl to įkarščio vartininkams teko net ir atskriejančių batų saugotis. Savo nagingumą ir tėčiai, ir vaikai parodė mokyklos fojė sudėliotoje parodoje, kur buvo į ką akis paganyti ir nusistebėti.
Ko gero, sudėtingiausia užduotis, atitekusi šeimų komandoms, buvo iš kokteilių šiaudelių suręsti kuo aukštesnį statinį. Vieni į kitus pasidairydami, visus fizikos dėsnius paneigdami, stengėsi tėčiai su vaikais iš širdies. Emocijos liejosi per kraštus, o joms aprimti padėjo kita užduotis – plakato „Aš esu tėtis!“ kūrimas. Kol tėčiai, susibūrę į grupes, klijavo koliažus, jų vaikai pradėjo ruoštis širdingiausiai šventės daliai – iš savo pačių surinktų gėlių jie rišo puokšteles brangiems, mylimiems tėveliams.
Tėtis negali būti be mamos ir vaikų. Tik tas vyras, kuris be atodairos myli savo žmoną ir vaikučius, vertas vadintis tėčiu – tai bylojo plakatai, sukurti apie šeimą, jos laimę ir ateitį galvojančių vyrų. O šeimos ateitis – vaikai – su didžiule meile įteikė tėčiams lauko gėlių puokšteles, dėkodami, jei ne garsiai, tai mintyse, už laimę būti saugiais ir širdies šiluma apsuptais pačių svarbiausių žmonių pasaulyje.
Pasikraipę ir patupinėję „Ančiukų“ šokyje šventės dalyviai sulaukė itin svarbaus momento – apdovanojimų. Mokyklos direktorė Loreta Šernienė pasidžiaugė tokiu dideliu, kaip niekad, pulku tėčių, atėjusių į mokyklą, padėkojo už šaunų dalyvavimą varžybose ir kiekvienai komandai įteikė padėkos raštus su maloniu siurprizu – įrėminta nuotrauka su šventės akimirka. Labai maloni buvo ir renginį parėmusio Seimo nario Andriaus Palionio dovana, kurią įteikė jo atstovas Arūnas Vaidogas. Tai didžiulis vasariškai gražus ir kvapnus tortas, kurio paskanauti gavo visi. Beje, lauko scena, prie kurios vyko ši nuostabi šventė – taip A. Palionio dovana Stakliškių miestelio bendruomenei.
Šventė tėčiams bus ir kitąmet, žadėjo direktorė L. Šernienė. Juk mokytojai puikiai supranta, kad vaikų gyvenime svarbūs abu – ir mama, ir tėtis, tad ir dėmesio jiems reikia skirti kuo daugiau ir vienodai abiem. O slapta, tačiau puikiai suprantama šio renginio mintis – džiaukitės ir didžiuokitės, kad esate tėčiai, vyrai, nebijodami parodyti vaikams savo meilę ir švelnumą.
