Fizinių asmenų bankroto įstatymas turėtų įsigalioti kartu su hipotekos reforma
Liepos 1-ąją įsigaliojančios hipotekos reformos nuostatos sudrausmins nesąžiningus skolininkus, tačiau gali pridaryti bėdos laikinų sunkumų patiriantiems asmenims. Trys bankų klientų interesus ginančios asociacijos yra sunerimusios dėl padarinių, kuriuos hipotekos reforma turės tūkstančiams būstus įkeitusių šeimų.
„Išieškojimo proceso pagreitinimas vienareikšmiai naudingas tik bankams. Stebina įkarštis, su kuriuo suinteresuoti lobistai įveikė visas kliūtis. Reformą įteisinti skubėta, visi susiję teisės aktai Seime tyliai priimti prieš pat 2011-ųjų Kalėdas. Tuo tarpu kelis metus tąsomo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo dar turėsime laukti net visus metus, aišku, jei Seimui pakaks valios jį pagaliau priimti. Būtų logiška, jei kartu su hipotekos reforma įsigaliotų ir Fizinių asmenų bankroto įstatymas“, – teigia asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys.
Nuo liepos 1-osios turto išieškojimo procesas ženkliai pagreitės. Tai ne į naudą piktnaudžiauti mėgstantiems skolininkams – jie neteks galimybės per hipotekos teismus nepagrįstai vilkinti sprendimo priėmimo procesą. Tačiau ta pati pagreitinto išieškojimo pasitelkus notarus sistema pakenks kitų skolininkų, dažnai be piktos valios, o tiesiog dėl susiklosčiusių aplinkybių praleidusių skolos mokėjimo terminą, interesams.
Vis dėlto teisininkai primena, kad skolininkas (įkaito davėjas) neturėtų elgtis pasyviai. „Reiktų kiekvienam dalyvauti savo turto išieškojimo procese ir ginčyti neteisėtus ar nesąžiningus kreditoriaus ar antstolio veiksmus. Civilinio proceso kodekse yra numatytas principas, kad kreditorius privalo išieškojimą vykdyti kuo ekonomiškiau ir negali nepagrįstai praturtėti skolininko sąskaita“, – teigia UAB „Teisė ir komunikacija“ teisininkė Daiva Dumčiuvienė.
Anot Lietuvos bankų klientų asociacijos generalinio direktoriaus Rūtenio Paukštės, su notarų ir antstolių pagalba procesas truks itin trumpai, nebereikės privalomai informuoti skolininko apie išieškojimą. „Sugrįžus iš kelionės, darbo užsienyje ar net atostogų galite rasti siurprizą – namai jau nebe jūsų“, – stebisi R. Paukštė. „Lietuvoje susidarė situacija, kad bankams įkeistas turtas nuvertėjo, o jį pardavęs asmuo ne tik netenka būsto, bet ir lieka skolingas bankui. Tai žiaurus krizės padarinys, kuris veikia visą mūsų ekonomiką. Todėl būtų teisinga, jei bankai, kurie savo paskolomis skatino ir statybininkus, ir būsto pirkėjus, tuo prisidėdami prie nekilnojamojo turto burbulo, prisiimtų atsakomybę ir nurašytų šiuos likusius įsiskolinimus“, – teigia asociacijos vadovas.
Nacionalinės finansinių paslaugų vartotojų asociacijos Eglės Kybartienės nuomone, valdžios institucijos turėtų labai dėmesingai išnagrinėti šią situaciją ir rasti savo piliečiams priimtinas išeitis – galbūt pagreitintą fizinių asmenų bankroto variantą, galbūt mokestines lengvatas, jei bankai finansinį nuosmukį patyrusiam skolininkui nurašys skolas.
Pasak asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vykdomojo direktoriaus Kęstučio Kupšio, tarp hipotekos reformos įsigaliojimo (liepos 1-osios) ir galimo Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo (kitų metų kovo 1-osios) datų egzistuoja pakankamas laiko tarpas, leidžiantis bankams patogiai „susitvarkyti blogų skolininkų turto perėmimo reikalus“. „Pagreitinta turto išieškojimo ir pardavimo sistema, tuo pat metu nesuteikiant finansinių sunkumų patiriančioms šeimoms jokios apsaugos – tai įstatymų leidėjų kuriama spraga, kuri gali skaudžiai atsiliepti skolose skendintiems gyventojams“, – tvirtina K. Kupšys.
Asociacijų skaičiavimu, šiuo metu visų Lietuvoje veikiančių bankų balanse gali būti apie 10 000 „probleminių“ būstų. Tai turtas, kurį bankai galimai paleistų į rinką pasinaudoję supaprastinta turto išieškojimo sistema. Palyginimui – pastaruoju metu Lietuvoje iš viso per metus sudaroma 25-29 tūkst. butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių.
Anot Lietuvos banko šių metų vasarį-kovą atliktų tyrimų, apie 30 proc. šalies namų ūkių per pastaruosius 12 mėnesių yra nors kartą vėlavę sumokėti paskolų įmokas ar mokesčius, pernai tokių buvo 33 proc. Apklausos duomenimis, paskolas būstui įsigyti yra paėmę 11,6 proc. Lietuvos namų ūkių (Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos 2011 metais priskaičiuota 1392 tūkst. namų ūkių). Iš šių duomenų seka, kad bent retkarčiais vėluojančių būsto paskolas mokėti namų ūkių skaičius gali siekti apie 50 000.
Apie hipotekos proceso pokyčius nuo 2012 m. liepos 1 d.
Skolininkui vėluojant vykdyti savo prievoles, bankai galės pradėti išieškojimą kreipdamiesi ne į teismą (hipotekos teisėją), bet į notarą, prašydami atlikti vykdomąjį įrašą. Notaras, prieš atlikdamas vykdomąjį įrašą, išsiųs skolininkui siūlymą ne vėliau kaip per 20 dienų nuo pranešimo skolininkui išsiuntimo dienos sumokėti kreditoriui skolą. Jeigu skola nebus sumokėta, notaras atliks vykdomąjį įrašą ir persiųs įrašo kopiją skolininkui (įkaito davėjui). Bankas vykdomąjį įrašą pateiks vykdyti antstoliui, kuris pradės išieškojimo procedūrą. Antstolis, gavęs vykdomąjį įrašą, siųs skolininkui raginimą įvykdyti įsipareigojimą per vieną mėnesį nuo raginimo įteikimo dienos. Išsiuntęs raginimą, antstolis areštuos įkaito davėjo turtą.
Kontaktai:
Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“
Vykdomasis direktorius Kęstutis Kupšys | Tel. (8-698) 76444 | info@sazininga-bankininkyste.lt
Lietuvos bankų klientų asociacija
Generalinis direktorius Rūtenis Paukštė | Tel. (8-687) 17778 | info@lbka.lt
Nacionalinė finansinių paslaugų vartotojų asociacija
Direktorė Eglė Kybartienė | Tel. (8-611) 35509 | info@consumer.lt
Teisinis komentaras: UAB „Teisė ir komunikacija“
Daiva Dumčiuvienė | Tel. (8-614) 97173 | daiva@teiseirkomunikacija.lt
