Neseniai Prienuose lankėsi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, kuris susitikime su visuomene pranešė labai aiškią žinią savivaldybės vadovams, seniūnams ir ugniagesiams, jog nuo 2016 metų kaimo vietovėse planuojama pereiti prie kitos priešgaisrinę saugą užtikrinančios sistemos – savanorystės.
Idėjos autoriai tiki, jog atsilaisvinusias mokos fondo lėšas galima bus dalinai panaudoti pasenusios technikos atnaujinimui. Bet, kaip žinoma, tai kol kas tik teoriniai pamąstymai, nes dar tik bus pradėta ruošti pirminius būsimos pertvarkos dokumentus.
Būtent šia tema su Prienų priešgaisrinės tarybos visų komandų skyrininkais diskutavo Kauno apskrities PVG operacinio vadovavimo skyriaus viršininkas Vytautas Jokšas ir Prienų PGT viršininkas Gintautas Baltrimas.
Tiesa, atsakyti į pagrindinius ugniagesių klausimus dėl jų likimo, pranešėjas negalėjo. Pasak V. Jokšo, jokio konkretumo dar nėra, ir kada šalyje gali būti įgyvendinta ugniagesių savanorystės idėja, sunku pasakyti.
Europoje savanorystės principas jau veikia seniai, bet skirtingose šalyse taikomi skirtingi modeliai.
Lietuva, pasak V. Jokšo, linkusi orientuotis į Estijoje arba Lenkijoje veikiančias sistemas, bet ir viena, ir kita turi trūkumų.
Susirinkę Prienų rajono ugniagesių komandų atstovai teigė, jog situacija kaimuose sudėtinga ir vargu ar atsiras savanorių.
Prienų PGT viršininkas Gintautas Baltrimas įsitikinęs, jog daug kas priklauso nuo rajonų vadovų požiūrio į priešgaisrinį gyventojų saugumą. Kitaip negalima paaiškinti, kodėl viename rajone tarnyboms perkamos autocisternos, o kitame ne, nors visos savivaldybės vadovaujasi ta pačia savivaldybės priešgaisrinių tarnybų finansavimo metodika.
Ir V. Jokšas, ir G. Baltrimas yra įsitikinę, jog kitokia priešgaisrinio saugumo sistema pirmiausiai turi užgimti vietinių žmonių sąmonėje, nes niekas neužtikrins geriausio saugumo nei jie patys.
Būti ugniagesiu savanoriu – tai visuomeninis pašaukimas saugoti kaimyną, giminaitį, savo šeimą nuo ugnies ir kitų stichinių nelaimių. Senosios Europos šalyse ugniagesių komandos lyg savotiški klubai, kuriems priklausyti yra garbė.
Deja, Prienų rajone, atsižvelgiant į skyrininkų, o ypač profsąjungos atstovės reakciją, savanorystės idėja sunkiai skinsis sau kelią.
Tiesa, dar nežinoma, kaip į ją žiūri rajono bendruomenės ir seniūnai.
Iš kitos pusės, net prie palankaus bendruomenių požiūrio, sistema gali neveikti, nes savivaldybės priešgaisrinėje tarnyboje esama technika turi daug metelių ir yra neefektyvi.
Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos atstovas negalėjo atsakyti, kaip planuojama atnaujinti techniką.
Aiškus tik vienas dalykas – lėšų savivaldybių priešgaisrinių tarnybų išlaikymui nėra ir, pagal šios idėjos sumanytojus, pertvarka galėtų sumažinti valstybės naštą. Tiesa, vis dažniau pasigirsta ir nuomonių, kad sutaupyti nepavyks, jei bus norima atnaujinti ugniagesių technikos parką.
Pasak V. Jokšo, kito kelio nėra, belieka tik gerai pasiruošti permainoms. Tiesa, gyventojų priešgaisrinio saugumo užtikrinimas ir toliau lieka ant savivaldybės pečių. Bet žinant, kaip formuojami savivaldybių biudžetai, galima pasakyti, jog kelias, kuriant savanoriškų ugniagesių komandas, tikrai nebus lengvas.
Jonas Kavaliauskas
Liuks komentaras:)
Yra kariai savanoriai, dabar gaisrininkai….greitai, matyt, bus savanoriai mokytojai, savanoriai gydytojai ir t.t. Štai kiek dabar savanorių į valdžią braunasi, kad taip visi jie gaisrų gęsinti lėktų.