Pastaruoju metu vis dažniau pasigirsta kalbos, kad rajono valdžia visiškai supainiojo prioritetus ir milijonus skyrė arenos statybai, o ne biokatilinės.
Deja, ne visada tai, kas lyg ir akivaizdu, yra tiesa. Lėšas arenos statybai skyrė ne savivaldybė, o Vyriausybė iš investicinės programos, iš kurios finansuojami tik sportui skirti objektai. Ir jei savivaldybė nebūtų paėmusi tų lėšų, neturėtume nei šiuolaikinės sporto arenos, nei biokatilinės.
Biokatilinės statybos istorija taip pat labai įdomi. Vyriausybė žadėjo, kad biokatilinių statyboms bus skirti ES fondų milijonai, bet iki šiol „marinuojamas“ kvietimas paraiškoms teikti. Tam, kad sumažinti statybų kaštus, kuriuos įtakos pagamintos šilumos kaina. Savivaldybė nesiryžta pradėti biokatilinės statybas be ES fondų finansinės pagalbos, nes tai padvigubintų savivaldybės išlaidas šio objekto statybai, o kartu ir pagamintos šilumos tarifą. Iš vienos pusės, toks sprendimas logiškas. Iš kitos, eina laikas, o šilumos kainos tarifas didėja ir dar didės, nes dujos ir šiais metais brangs, o tai reiškia, jog rajono gyventojų laukia dar vienas brangus šildymo sezonas.
Tiesa, savivaldybė daro žingsnius, kad šildymo tarifas ir šiais metais nedidėtų miesto gyventojams bei perima iš UAB „Prienų energija“ seniūnijose veikiančias katilines – Jiezne, Balbieriškyje. Prieniškiai galės tikėtis mažesnių tarifų, o kokie jie bus Jiezne ir Balbieriškyje? Pasak AB „Prienų šilumos tinklai“ direktorės Albinos Minciuvienės, vyksta skaičiavimai, todėl tikslius skaičius šiuo metu įvardinti sudėtinga.
