Vasarą, ypač karštomis jos dienomis, lyg ir nepritiktų rašyti apie pirtį, bet:
- Po šienapjūtės, rugiapjūtės ir kitų itin sunkių darbų mūsų seneliai ir proseneliai jėgas atgaudavo išsivanoję karštu „paru“. Žinia, vonios tais laikais buvo ponų „išmislas“, tai paprastam žmogeliui belikdavo vanduo geldoje, šulinyje, upėje ir ežere. O dulkėtas prakaitas geriausiai nuo odos atšunta karštame vandenyje, sako daugiametė patirtis.
- Termos – romėnų šiltosios pirtys, perimtos iš jų kaimynų graikų, statytos jau prieš mūsų erą, buvo ne tik kūno, bet ir sielos švarinimo, gydymo ir puoselėjimo vieta. Ištobulintos iki prabangių architektūros kompleksų, paplitę po visas jų užkariautas žemes.
- Maudymosi šiltame vandenyje ir kvėpavimo garais malonumai niekada nebuvo užmiršti Europoje ir po romėnų, o Lietuvoje – iki šių dienų ši tradicija nenutrūko.
Regis, tokių samprotavimų pagrįsti kalbai apie pirtis gana, nes net ir ginčytis nėra ko – mažai kas atsisakytų galimybės pasikaitinti pirtyje. Ir visai nebūtina dėl to važiuoti kažkur į kaimo sodybą, skaldyti malkas, kūrenti krosnį ir laukti, kol įkais akmenys, vanduo ir pastatėlis. Kaip ir romėnų laikais, miestuose yra viešai prieinamų pirčių, ypač jų daug ten, kur vanduo naudojamas sveikatinimo tikslais, tai yra, kurortuose.
Birštonas yra kaip tik ta vieta, kur sveikatą, jėgas ir gyvenimo džiaugsmą galima susigrąžinti vandens procedūromis sanatorijose. Viena iš seniausiai čia veikiančių ir žinomų – „Versmė“, kurią nuo tarybinių laikų pamėgę ne tik lietuviai, bet ir daugelis aplinkinių šalių gyventojų. Antrajame sanatorijos korpuse prie baseino yra įkurtas pirčių kompleksas, kur galima pasimėgauti ir sauna, ir įprasta garų, ir infraraudonaisiais spinduliais kaitinama pirtimi.
Pradžiai
Nepratusiems, nebandžiusiems pirties malonumų, geriausia pradėti nuo ne per aukštų temperatūrų. Tam puikiai pasitarnautų garinės pirties patalpa, kuri kaitinama iki 50 laipsnių karščio. Gultai padengti keraminėmis plytelėmis, todėl visai malonu prie jų priglusti nuoga oda, o garuose susikaupęs karštis ne taip vargina. Ši procedūra rekomenduojama sergantiems bronchine astma, o gal ir besiilgintiems vaikystės – iškart iškyla prisiminimas, kaip kosulį mama gydydavo apgaubusi paklode virš garuojančio bulvių puodo. Drėgnas karštis pagreitina ir medžiagų apykaitą, ir užmigti kai kuriems būna lengviau.
Pažengusiems
Išbandžius drėgną karštį ir pajutus, kad organizmui jis tinka, galima pereiti į aukštesnį lygį – pirtį, kur karštis siekia 65 laipsnius, o drėgmės šiek tiek mažiau. Čia poveikis kūnui jau daug stipresnis, todėl geriau šią pirtį bandyti neturintiems didesnių sveikatos problemų. Sausesnis karštis tonizuoja organizmą, didina jo ištvermę. Ko gero, svarbiausia, kad tokioje kaitroje kalbėtis nesinori, todėl ši pirtis puiki vieta trokštantiems vienatvės ir meditacijos.
Ekstremalams
Tiems, kas visko matę ir išbandę, malonumą suteiks sauna su 95 laipsnius siekiančiu karščiu. Raumenys joje tarsi išglemba, atsipalaiduoja, puikiai atsiveria odos poros, o per jas atsikratome įvairių civilizacijos teršalų. Ir, kaip sakoma, kraujas gyslose, jei ne užverda, tai bent ima daug sparčiau cirkuliuoti.
Nemėgstantiems karščio – spinduliai
Žinoma, ne visi karštį mėgsta ir toleruoja, bet kaitinamojo poveikio norėtųsi. Kaip tik šiam tikslui galima išnaudoti infraraudonųjų spindulių pirtį, įkaistančią iki 60 laipsnių. Spinduliai čia pasiekia gilesnius odos sluoksnius, įsiskverbia į kūną ir darbuojasi iš vidaus. O šio triūso rezultatas gali netgi padėti mažinti svorį.
Šiluma kaulų nelaužo, bet…
Viskas sveika, kas saikinga ir protingai vartojama. Prieš leidžiantis į pirties nuotykius, vis dėlto būtina pasikalbėti su šeimos ar sanatorijos gydytojais, išsiaiškinti, ar karštis nesukels kokių nors blogų pojūčių, nepaaštrins ligų. Pirtyje kaitintis galima po ligų ar operacijų, kai organizmui reikia papildomų stimulų stiprėti. Vis tik, net ir neaptikus savyje nieko blogo, karštį reikėtų išbandyti atsargiai. Todėl rekomenduoja pirmiausiai pasikaitinti iki 5 minučių, paskui – atsigaivinti vėsiame duše ar mineralinio vandens baseine. Visas kaitinimosi laikas neturėtų trukti ilgiau kaip ketvirtį valandos. Kadangi Birštone mineralinio vandens galima gauti daugelyje vietų, tai gydytojai siūlo maždaug pusvalandis prieš pirtį ir po jos atsigerti jo arba arbatos. Juk su prakaitu pasišalina ne tik toksinai, bet ir naudingosios medžiagos. Ko nepataria jokie gydytojai – eiti kaitintis išgėrus alkoholio. Nors reklamos perša visai kitas idėjas, šaltas alus po karštos pirties irgi nepatartinas.
Ir dar. Ištvermės demonstravimas pirtyje gali baigtis ašaromis ligoninės lovoje.
Senoji geroji vanta
Ko gero, vienintelis „Versmės“ pirčių trūkumas – tradicinės lietuviškos pirties su vantomis nebuvimas. Štai, apie maudymosi pirtyje tradicijas rašydamas Juozas Kudirka (Kudirka J. Lietuviškos Kūčios ir Kalėdos; V., Vaga, 1993, p.48–49) pabrėžia, kad tie, kas neturėdavo nuosavų pirčių, būdavo kviečiami pas kaimynus, nes po pirties „tegul vargai ir purvai iškeliauja“, ir taip būdavo daroma ne tik prieš didžiąsias metų šventes, bet ir visais metų šeštadieniais. Grįžę iš pėrynių būtinai suvalgydavo gabaliuką duonos su druska ir užgerdavo vandeniu.
Kaip rašo Mindaugas Papečkys (Papečkys M. Organizmo valymo ir stiprinimo patarimai; Medicina ir dar kai kas visiems, 2005, p.98), lietuviška pirtis išskirtinė tuo, kad joje naudojamos vantos, gaminamos iš beržų, ąžuolų, liepų, kadagio (!), pelynų, bitkrėslių, šermukšnių, eukaliptų ir kitų augalų šakelių. Beje, stipriai aromatingus augalus autorius pataria įmaišyti į beržų vantas. Sušlapusios vantos išskleidžia lapeliuose saugomas augalų naudingąsias savybes, o periant sukaitusią, poras atvėrusią odą, viskas patenka į organizmą.
Vanduo – pirties „prietelius“
Nors malonu ir įdomu pasikaitinti saunoje ar infraraudonųjų spindulių pirtyje, vis dėlto nereikia pamiršti, kad svarbiausias pirties draugas – vanduo. Karštą, prisotintą mineralų, kaip sanatorijos pirtyse, arba prisigėrusį augalų aromatų, jį kvėpuojame, sugeriame per odą, taip net ir nejučia įgaudami sveikatos, stiprybės iš gamtos dovanų. O kur dar atsipalaidavimas, palengvėjimas, meditacija ir t.t., ypač jeigu pirtimi mėgaujamasi reguliariai. Tad nesvarbu, vasara ar žiema, karšta diena ar pageluo, pirties malonumai gali tapti puikiausia atgaiva nuo darbų, rūpesčių ir negalavimų.
Sigutė Katkauskienė
Iliustracijos asociatyvios, iš interneto
