Futbolo žaidimo Birštone ištakos prasideda 1933 metais kartu su šviesios atminties Vincu Laukevičiumi, kuris buvo šio žaidimo pradininkas, žaidėjas ir treneris, komandos organizatorius ir siela, Birštono futbolo metraštininkas, didis Lietuvos patriotas.
Birštonietis Vincas Laukevičius savo atsiminimų knygoje ,,Meilė Lietuvai – nusikaltimas“ rašo:
,,1933 metai. Nuo 1933 metų sausio 1 dienos Birštonas tapo valsčiaus centru. Atsikėlė valsčiaus viršaitis Jonas Valatka, sekretorius Julius Babilius, o raštvedys Vincas Pileckas atkeltas net iš Seirijų valsčiaus. Vinco Pilecko pasiūlymu įsteigėme JSO (Jaunalietuvių sporto organizacija) klubą, ir Vincą paskyrėme šiam klubui vadovauti.
Pirmiausia suorganizavome futbolo komandą, kurioje panoro žaisti beveik visas miestelio jaunimas. Futbolo mėgėjų atsirado daug daugiau negu kad mums reikėjo. Futbolą žaisti mokėjome tik mes su Vincu, dviese, o visi kiti dar net nebuvo matę, kaip žaidžiamas tas žaidimas.
Užtat mudu su Vincu turėjome nemažai vargo, kol bent kiek ,,pralaužėme“ būsimuosius žaidėjus, kol išmoko pataikyti į kamuolį, kol pradėjo suprasti patį žaidimą.
Šiek tiek susipažinę su žaidimo taisyklėmis, buvome iškviesti dalyvauti rajono JSO klubų turnyre Prienuose. Šiame turnyre mūsų futbolininkams nesėkmingai pasitaikė ištraukti burtus. Pirmas rungtynes turėjome žaisti su stipria Prienų JSO komanda.
Šios rungtynės ir buvo mūsų komandos vadinamas ,,krikštas“. Prieniškiai mūsų jauną komandą žiauriai ,,pakrikštijo“, rungtynes pralaimėjome labai nemaloniu rezultatu 11:0. Tai jau per daug didelis rezultatas.
Blogiausia, kad neturėjome ir vartininko, kuris būtų nors matęs, kaip vartininkai gaudo kamuolį, o čia dar, patį pirmą smūgį į vartus gaudydamas, vartininkas šlapiu kamuoliu gavo per veidą, tai visą laiką stipriai smūgiuotų į vartus kamuolių vartininkas beveik ir negaudė… Tai ir rezultatas mūsų komandai buvo siaubingas.
Tą pačią dieną dar žaidėme ir antras rungtynes. Tai buvo susitikimas su Balbieriškio JSO komanda.
Čia jau buvo kitas žaidimas. Jau buvome šiek tiek prieniškių ,,pamokyti“, o, be to, ir balbieriškiečiai ne tokie stiprūs. Taip pat pradedantieji, tai šias rungtynes pralaimėjome pačiu minimaliausiu rezultatu 1:0.
Tai tokia Birštono futbolo istorijos pradžia. Bet patys mūsų žaidėjai, nepaisydami tokios nesėkmės, nenusiminė. Ėjome iš rungtynių namo labai patenkinti.“
Birštono futbolo pradininkai, 1933 m. Birštono JSO klubo futbolo komandos žaidėjai: Sakalas Antanas, Laukevičius Vincas, Pileckas Vincas, Blekaitis Juozas, Stepankevičius Jonas, Blekaitis Jonas, Stapčinskas Jonas, Žiūkas Adomas, Žiūkas Mykolas, Rukas Kazys, Pileckas Antanas, Rukas Juozas, Jurkulnevičius Jonas.
Steigėjai: V. Pileckas – klubo pirmininkas, V. Laukevičius – komandos kapitonas.
Futbolo populiarumas Birštone augo ir po metų buvo sudaryta antroji komanda, pavadinta ,,Perkūno“ vardu. JSO ir ,,Perkūno“ komandos gyvavo iki 1940 metų vidurio.
1941 m. lapkričio 23 d. įsteigtas Birštono sporto klubas ,,Šarūnas“, kuris gyvavo iki 1944 m. gegužės. Tolimesnė veikla nutrūko, nes jaunimas baiminosi rinktis, kad vokiečių nebūtų išvežti darbams į Vokietiją.
Birštono futbolo atgimimas prasidėjo 1963 metais, kai buvo sukurta ,,Tulpės“ futbolo komanda. Jos rėmėja tapo sanatorija ,,Tulpė“ ir jos vyr. gydytojas Algimantas Kačergis. Komandos kapitonas Algirdas Taraškevičius. ,,Tulpės“ komanda buvo daugkartinė rajono čempionė ir rajono taurės laimėtoja, 1969 metais prasidėjusio tradicinio Lietuvos kurortinių miestų futbolo turnyrų nugalėtoja.
Nuotraukoje matome ,,Tulpės“ futbolo komandą, 1968 m. iškovojusią Prienų rajono futbolo čempionų vardą: I eil. iš kairės: Juozas Paukštys, Vytas Gudelevičius, su taure vartininkas Petras Albertavičius, Juozas Miniauskas, Romas Tankevičius. II eil. stovi Vilius Pranckevičius, Romas Polikauskas, Vacys Lankevičius, Jonas Cinkutis, Vidas Cinkutis, Vytautas Šeškevičius, Algirdas Taraškevičius ir komandos vadovas Vincas Laukevičius.
1965–1966 metais buvo ir vaikų komanda, pavadinta ,,Nemuno“ vardu. ,,Tulpės“ komanda gyvavo iki 1972 metų pabaigos.
Gražiausi Birštono futbolo pasiekimai ir laimėjimai siejami su ,,Versmės“ komandos vardu. 1973 m. sanatorijai ,,Versmė“ pradėjus vadovauti futbolo entuziastui Aleksandrui Gorinui, tais pačiais metais buvo suburta pajėgi ,,Versmės“ futbolo komanda. Į komandą sugrįžo buvę birštoniečiai: Kėdainių ,,Nevėžio“ ir Alytaus ,,Dainavos“ komandose žaidęs Romas Tankevičius, Kauno ,,Politechnikos“ ir Ukmergės ,,Vienybės“ komandose rungtyniavęs Algis Žiūkas, retkarčiais sugrįždavo ir buvęs Vilniaus ,,Žalgirio“ meistrų komandos žaidėjas Juozas Miniauskas. Į ,,Versmės“ komandą buvo pakviesti ir stipriausi Prienų bei Jiezno žaidėjai. Į Birštoną atsikėlė gyventi ir komandoje žaidė patyrę futbolininkai, kaip buvęs Kauno ,,Politechnikos“ žaidėjas Rimas Bukartas, vėliau – Vytas Bekeris, rungtyniavęs Kauno ,,Limos“ ir kitose Kauno komandose.
Minint Birštono futbolo 50-ies metų sukaktį 1983 m. spalį Vincas Laukevičius pateikia 1933–1983 m. Birštono futbolo komandų (su jų pavadinimais) sužaistų rungtynių suvestinę-lentelę:
Birštono komandos pavad. |
Metai |
Sužaista |
Laimėta |
Lygiosios |
Pralaimėta |
Įvarčiai |
JSO |
1933–1940 |
66 |
29 |
11 |
26 |
121:116 |
„Perkūnas“ |
1934–1940 |
15 |
2 |
1 |
12 |
9:50 |
„Šarūnas“ |
1942–1944 |
23 |
8 |
2 |
13 |
37:46 |
„Tulpė“ |
1963–1972 |
195 |
93 |
37 |
65 |
552:430 |
„Nemunas“ |
1965–1966 |
15 |
4 |
– |
11 |
22:64 |
„Versmė“ |
1973–1983 |
220 |
88 |
40 |
92 |
429:460 |
Iš viso: |
534 |
224 |
91 |
219 |
1161:1118 |
2009–2011 m. Birštonui atstovavo Birštono SC-VDU futbolo komanda, 2012 m. – Birštono SC-„Ernas“. Treneris Kęstas Joneliūnas.
2014 m. balandžio 1 d. Registrų centre užregistruotas futbolo klubas ,,Birštonas“. Nuotraukoje matome futbolo klubo įkūrėjus: Žilviną Bajorą, Kęstą Joneliūną ir komandos rėmėją Erviną Marčiulionį.
Daug gražių žodžių turėtume pasakyti apie šviesios atminties nuostabų žmogų, didį Lietuvos patriotą Vincą Laukevičių.
Vincas Laukevičius visą savo gyvenimą praleido kartu su Birštono futbolu kaip žaidėjas ir treneris, kaip Birštono futbolo organizatorius ir metraštininkas. Kol leido sveikata, jis buvo visose varžybose, fiksavo rungtynių rezultatus ir komandos sudėtis. Birštono futbolo komandai sudarytos kiekvienų metais sužaistų rungtynių rezultatų lentelės su žaidusių futbolininkų pavardėmis ir jų įmuštais įvarčiais.
Su liūdesiu visada prisimename anksti anapilin iškeliavusius Birštono futbolininkus: Algį ir Romą Tankevičius, Albiną Stapčinską, Algį Jaruševičių, Romą Kručką, Algį Žiūką (iš Birštono vienkiemio), Sigitą Gegužį, Vladą Garškovą, Vilių Pranckevičių, Petrą Albertavičių, administratorių Stasį Čičinską.
Dabar apie Birštono futbolą šiandien. O šiandien futbolo komandos Birštone neturime ir dėl to labai gaila ir apmaudu.
Dar 2018 metais Birštono savivaldybėje vyko diskusija dėl Birštonui atstovaujančios futbolo komandos reikalų ir paramos, kur dalyvavo Birštono savivaldybės merė, Administracijos direktorius, Sporto centro direktorius ir aš. Prašiau Birštono savivaldybės skirti didesnį dėmesį ir pagalbą Birštono futbolui per sporto centrą, įtraukiant sanatorijas, verslininkus dėl paramos. Bendrų pastangų dėka, pradedant nuo vaikų futbolo parengimo, ruošiant pamainą pagrindinei futbolo komandai, užsibrėžiant tam tikrus tikslus keletui metų į priekį, galėjome suburti geriausius futbolininkus iš aplinkinių vietovių ir turėtume stiprią futbolo komandą. Taip sukurtume šventę futbolo sirgaliams, stadionas būtų pilnas.
Tačiau tame susirinkime nieko nenusprendėme, tik sukėliau merės pasipiktinimą priminęs, kad Prienų-Birštono krepšinio klubui „Vytautas“ sugebame skirti 20 tūkstančių eurų paramą, bet Birštono futbolo komandai to nereikia.
Nepatiko mano kritika dėl stadiono futbolo vejos kokybės po jo rekonstrukcijos, nes veja buvo prasta, gruntas labai kietas ir tik sporto centro direktoriaus Sauliaus Smailio ir jo darbuotojų didelių pastangų dėka pavyko padaryti ją geros kokybės. Tačiau projektuojant stadioną ir jį rekonstruojant mes nesugebėjome padaryti, kad futbolo aikštės išmatavimai atitiktų reikalavimus, kad persirengimo kambariai būtų didesni.
Man rūpi Birštono futbolas, nes tai įskiepijo šviesios atminties mano kūno kultūros mokytojas Birštone Juozas Vyšniauskas (ne tik tinklinio žaidimas). Malonūs prisiminimai iš moksleivių futbolo varžybų, kurių buvo nemažai. Nuo dešimtos klasės įsiliejau į suaugusiųjų Birštono ,,Tulpės“ futbolo komandą kartu su klasioku Juozu Miniausku, a.a. Romu Tankevičiumi, a.a. Petru Albertavičiumi, Vytu Gudelevičiumi. Žaisdamas Vilniaus ,,Šviesos“ futbolo komandoje, sugrįždavau į Birštono komandą. Daug metų praleista žaidžiant už ,,Versmės“ futbolo komandą, todėl yra patys gražiausi prisiminimai, ir skaudu, kad dabar neturime Birštone futbolo komandos.
Vytautas Šeškevičius