Jau beveik dveji metai, kai neturime Jo.
Jis buvo savo ir mūsų miesto šeimos Tėvas. Antano Serafino Zenkevičiaus epocha Birštono istorijoje… Tuo prasmingu terminu išreiškiame visa tai, kas buvo sukurta ir nuveikta per daugiau kaip 30 šios asmenybės vadovavimo metų. Iš apskurusio bažnytkaimio išaugo modernus kurortas, žinomas Lietuvoje ir Europoje. Visa tai buvo išmūryta miesto galvos sumanumu, proto energija, atkaklumu.
Išaugęs Suvalkijos ūkininkų šeimoje, jis tikro ūkininko, šeimininko žvilgsniu žvelgė į Birštoną. Netikėjo sovietų pramanais, bet sugebėjo prie režimo prisitaikyti. Ypač buvo tolerantiškas tikėjimui. Kai kiti jo partiniai kolegos sekė į bažnyčias įeinančius kaimynus arba muzikos mokyklose ieškojo ateistinių stendų, jis savo gimtinės bažnyčioje užeidavo parymoti. Buvo labai dėmesingas žmonėms. Kiekvieną rytą apeidavo miesto gatves ir, jeigu pastebėdavo netvarką, pareigūnams tekdavo raudonuoti.
Vertino darbuotojų, kolegų išmanymą, nemėgo įsiteikinėtojų, vadino juos kirmėlėmis. Niekada nemėgo puikuotis valdžia, visus žavėjo savo paprastumu. Prienų partkomo „bosas“, draugas Mintaučkis vykdomojo komiteto pirmininką apibūdino kaip atkaklų, reiklų. Skaitai archyve charakteristikas ir pastebi, kad visai kiti žodžiai užrašyti jo kolegoms. Gan kartūs žodžiai: „nemoka bendrauti kolektyve“, „trūksta žinių“, užsispyręs ar pavydus. Žaviesi Mintaučkio psichologinėmis žiniomis. Tik nežinia, ar pastarieji jo partijos kompanionai jo patarimų gyvenime klausė.
A. S. Zenkevičius buvo socialdemokratų vėliava. Todėl verta pagalvoti, ar visi partijos nariai dabar prisimena jį, o gal jį norima užmiršti… Ar perdėtas susireikšminimas valdžia, arogancija, autokratijos potėpiai sprendimuose, specialistų kompetencijos nevertinimas, savų valdžios ratelių formavimas („Kad ir kvailas,by tik savas“) yra socialdemokratiška?! Atgręžkim akis į žmones, nusišypsokim, paduokim ranką (niekas nepaprašys lito!), pasiteiraukim, kaip žmogus gyvena… Būkim savi tarp savų, veikim dėl šių žmonių. Taip darė A. S. Zenkevičius. Jis įėjo į istoriją, ir iš ten jau jo neišbrauksi. Istorijos ir Dievo teismas įvertins mus visus. .
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
Straipsnyje rašoma ,,Ar perdėtas susireikšminimas valdžia, arogancija, autokratijos potėpiai sprendimuose, specialistų kompetencijos nevertinimas, savų valdžios ratelių formavimas („Kad ir kvailas,by tik savas“) yra socialdemokratiška?! ”
Įdomu, kam čia taikoma???