Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras nuoširdžiai užjaučia šeimos narius, artimuosius ir Lietuvos laisvės kovų draugus dėl politinio kalinio ir tremtinio, šaulio, Raseinių garbės piliečio Jono Saurazo mirties.
Jonas Sauraza gimė 1928 m. sausio 28 d. Marijampolės apskrities Veiverių valsčiuje, Mauručių kaime. Jis buvo aktyvus antisovietinės pogrindinės organizacijos narys. 1945 m. NKVD suimtas iš Veiverių gimnazijos ir SSRS okupacinio karo lauko tribunolo teismo nuteistas mirties bausme, kuri vėliau pakeista į 10 metų kalėjimo ir 5 metus „be teisių“. 1945 m. ištremtas į Pečiorą, iš ten į statybas tiesti geležinkelį į Silikardą. Intoje jis pabaigė tremtį.
1999 m. gruodžio 13 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorės įsakymu Velioniui suteiktas Laisvės kovų dalyvio statutas.
Nuo 1994 m. J. Sauraza buvo Lietuvos šaulių sąjungos narys. Jam yra suteiktas Lietuvos Šaulių sąjungos Garbės Šaulio vardas. Aktyviai dalyvavo šaulių veikloje, buvo išrinktas ir ėjo rinktinės Garbės teismo nario pareigas. Apdovanotas III ir II laipsnio pasižymėjimo ženklu ir kitais ženklais. Buvo aktyvus rinktinės valdybos narys, įdėjo daug pastangų, kad Raseiniuose būtų įkurta ir veiktų Šaulių kuopa.
Nuo 1972 metų J. Sauraza buvo tautodailininkų draugijos narys, apdovanotas Liaudies meno žymūno ženklu. Nuo 2002 m. dalyvavo Raseinių menininkų bendrijoje „Pegasas“.
Eidamas 95-uosius metus. J. Sauraza mirė šių metų liepos 28 d.
Prienų rajono Veiverių kapinės amžinojo poilsio Velionį priėmė liepos 31 dieną….
