Rugsėjo 24 d. Alksniakiemio miške vyko medžio skulptūrų ansamblio „Atminties takas“ sukūrimo 25-erių metų paminėjimas, kuri organizavo Birštono savivaldybė, Birštono muziejus, Nemuno kilpų regioninio parko direkcija, Birštono miesto tvarkymo tarnyba, Gimnazija, Sporto centras. Nemuno ties Birštonu pakrantėje susirinkę birštoniečiai ir kurorto svečiai minėjo dvi svarbias datas: Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimo 25-metį ir medžio skulptūrų ansamblio „Atminties takas“ sukūrimo Alksniakiemio miške 25-erių metų sukaktį. Renginyje dalyvavo Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė, Tarybos nariai, mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, įstaigų vadovai.
Rudenėjančių medžių ošimas susiliejo su Sąjūdžio dainiaus V. Babravičiaus atliekama „Lietuva brangi“, o Birštono gimnazijos moksleiviai prie liepsnojančio laužo poezijos posmais pradėjo minėjimą (vadovė – A. Ferevičienė).
Pirmoji svečius pasveikino Savivaldybės merė, medžio skulptūrų ansamblio „Atminties takas“ sukūrimo liudininkė N. Dirginčienė. „Minint šias dvi visiems birštoniečiams svarbias datas – Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio steigimo Birštone 25-metį ir medžio skulptūrų ansamblio „Atminties takas“ sukūrimo 25-erių metų sukaktį – kviečiu atsigręžti į praeitį, prisiminti mūsų tautai svarbius istorinius įvykius ir susimąstyti, kad būtent tikėjimas padėjo tremtiniams iškęsti kančias bei suteikė jėgų sugrįžti į savo Tėvynę. Mūsų tauta moka branginti savo istoriją ir atmintį, todėl susitelkę ir vieningi atsigręžkime į praeitį, kad tvirtesni žvelgtume į ateitį“, – teigė Savivaldybės merė.
Vėliau Savivaldybės mero pavaduotojas, renginio vedėjas J. Aleksandravičius pristatė į renginį susirinkusius garbingus svečius – Persitvarkymo sąjūdžio organizatorę, žurnalistę-metraštininkę, Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorijos ir atminimo įamžinimo skyriaus vedėją Agonitą Rupšytę, Lietuvos sporto universiteto docentę Sofiją Teresę Gotautaitę-Vaišvilaitę-Junkienę, kuri dirbo Birštono krašte ir buvo to meto svarbių įvykių liudininkė, buvusį Birštono savivaldybės architektą Feliksą Jackevičių, architektą Juozą Vencių, buvusį turistinės bazės direktorių Kazį Stankevičių, buvusią girininkę, Kampiškių istorijos žinovę Teresę Murauskaitę, tautodailininką Algimantą Sakalauską, rašytojo V. Petkevičiaus žmoną Raisą Petkevičienę, „Atminties tako“ skulptūrų autorius, Prienų miškų urėdijos atstovus. Svečiai susirinkusiems tarė sveikinimo žodžius, pasidalino savo asmeniniais prisiminimais ir išlikusiais įspūdžiais apie to meto svarbius įvykius.
Birštono muziejaus direktoriaus pavaduotojas Vytautas Šeškevičius renginio dalyvius pakvietė į ekskursiją „Atminties taku“ kartu su skulptūrų autoriais, kurie papasakojo kiekvienos iš jų atsiradimo istoriją, jose vaizduojamų ženklų tautinę simboliką. Rimantas Zinkevičius prisiminė koplytstulpio atsiradimo istoriją, pasidalino mintimis apie skulptūroje iškaltas eilutes: „Įmynęs pėdą, čia jaučiuosi ne svetys/ Bet šeimininkas, amžius čia gyvenęs/ Ir joks ateivis jau neiškrapštys/ Kulka nei durtuvu mus iš tos žemės…“. Skulptūros, kurią puošia didingai Nemuno upei skirtos poezijos eilės, autorius Viktoras Žilinskas pasakojo, kad ši skulptūra buvo ir yra tam tikras vilties, tautos tikėjimo ir stiprybės ženklas, o tai visa atspindi koplytstulpyje iškalti žodžiai: „Pažvelk į Nemuną/ Į savo sielos giedrą/ Į žydrą sielą/ Į savo gyvybės versmę“. Vidas Cikana taip pat pasidalino savo mintimis apie vienos įdomiausių tako skulptūros, pavadintos „Už ką?“, (autorius Romas Venckus) koplytstulpio prasmę: vaizduojamas tremtinys ant kryžiaus, užduodantis klausimą „Už ką?“ – tai tarsi gyvas priekaištas už sulaužytus likimus, už Sibiro tremtinius, mirtis, badą, šaltį. Apie savo kurtų skulptūrų simboliką kalbėjo ir kiti „Atminties tako“ ansamblio autoriai: Alvydas Seibutis, Ginutis Dudaitis, Raimundas Puškorius. Jaunieji Birštono šauliai prie kiekvienos iš skulptūrų uždegė žvakutes.
Renginio dalyviams koncertavo, vėliau patriotinių dainų programą pristatė Sąjūdžio dainius Vytautas Babravičius (Simas). Renginio dalyviai, svečiai toliau dalijosi atsiminimais apie to meto įvykius, bendravo ir diskutavo apie dabarties visuomenę, tautinę savimonę, rodė atsivežtas tų dienų nuotraukas.
Steigiamasis Sąjūdžio susirinkimas Birštone įvyko prieš 25-erius metus, 1988 m. rugsėjo 8 dieną. Iniciatyvinę grupę tuomet sudarė 15 žmonių, kurie skatino kovoti už laisvę, kvietė susigrąžinti istorinę atmintį, tautinę savimonę, grupė. Simboliška, kad po dviejų savaičių, po Steigiamojo Sąjūdžio susirinkimo Birštone, Alksniakiemio miške buvo atidengtas simbolinių skulptūrų, kurios primena skaudžią tautos praeitį, Atminties takas. Kai buvo statomos šios skulptūros, jos buvo skirtos atminti žmonėms, žuvusiems kovose su kryžiuočiais, Žalgirio mūšyje, sukilimuose prieš carizmą, šių skulptūrų ansamblis mena trėmimų ir okupacijos netektis. Jose vaizduojama tautinė simbolika – tai drąsos, tikėjimo, vilties, meilės Tėvynei, šviesios ateities ženklai, kurie buvo reikšmingi prieš 25-erius metus, jie itin svarbūs ir dabartinei visuomenei.
Organizatoriai dėkoja UAB „Birštono vandentiekis“, Prienų urėdijai, viešbučiui-restoranui „Nemuno slėnis“ prisidėjusiems prie šio renginio.
Birštono savivaldybės informacija
