Birštono gimnazijos stadione vykstantys darbai viltingai nuteikia sporto mėgėjus – atsiras naujos modernios aikštelės, išdygs talpios tribūnos, todėl bus smagu ir patiems sportuoti, ir svečius priimti. Tačiau šiemet šioms viltims išsipildyti dar nelemta. Kaip pasakojo Sporto centro direktorius Saulius Smailys, stadiono rekonstrukcija vyksta treji metai, prieš penkerius metus parašytas projektas jau nebeatitinka tikrovės – daug kas keičiasi, o svarbiausia, kainos. Tačiau projekto keisti negalima, vyriausybės numatytos lėšos jam jau skirtos, bet visiškai aišku, jog jų tikrai bus mažai. Tokia situacija, S. Smailio teigimu, verčia nuogąstauti, kad gali būti neįmanoma įrengti kokybišką stadioną. Jo manymu, būtų galima sumažinti tribūnose numatytų tualetų skaičių, nes aišku, kad tiek, kiek suprojektuota, įrengti per brangu ir nėra būtina, be to, ateityje nemažai kainuos ir jų išlaikymas. Vietoj to daug svarbesnis būtų drenažas po futbolo aikštės danga, tačiau jis projekte nenumatytas. Todėl, pasak direktoriaus, jau galima įsivaizduoti, kad po lietaus natūrali danga – pieva – taptų šlapia, slidi ir purvina, o tai vargu ar patiktų futbolininkams. Tokiu atveju daug geriau būtų pakloti dirbtinę dangą, nors ji ir atsieitų daug brangiau. S. Smailys pasakoja, jog diskusijos dėl aikštės dangos tęsiasi jau keleri metai, natūralumo ir dirbtinumo idėjos turi nemažai šalininkų, nors savivaldybės Sporto taryba, rengiant projektą, buvo už natūraliąją dangą. Ji daug geriau tiktų ir kurorto įvaizdžiui, ir tikrosios žalumos mylėtojams, tačiau tokiu atveju, anot direktoriaus, tektų atsisakyti aukštesnio, respublikinio ar tarptautinio, lygio varžybų organizavimo Birštone, nes Lietuvos futbolo federacija (LFF), kaip ir užsienio sporto klubai, yra už dirbtinę dangą futbolo aikštėse, kuri yra ir daug saugesnė, ir patogesnė. Jei tuomet kiltų keblumų rengiant lengvosios atletikos varžybas, ruošiant projektą apie tai buvo pagalvota – vieta tam numatyta už stadiono ribų. Tad, S. Smailio manymu, jei LFF prisidėtų prie projekto įgyvendinimo savo lėšomis, būtų galima pagalvoti ir apie brangesniąją dirbtinę futbolo aikštės dangą. Kaip ir kas bus, paaiškės metų pabaigoje – baigus šiems metams numatytus darbus stadione, savivaldybės specialistai apskaičiuos išlaidas, kitiems metams reikalingas lėšas, ir vėl bus sugrįžta prie stadiono rekonstrukcijos klausimo.
Kad ir kokia danga būtų pasirinkta, vis tiek bus daug nepatenkintų, tvirtina Birštono savivaldybės mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius. Ir viena, ir kita nuomonė turi daug šalininkų, tad kuri nors pusė vis tiek jausis nuskriausta. Todėl, anot jo, diskusijos ir prieštaravimai vargu ar nuslops net ir pabaigus rekonstruoti stadioną, bet vienoks ar kitoks sprendimas laikui bėgant vis tiek bus priimtas. Jo Birštono sportininkai lauks su nekantrumu.
