Vasario 23 d. Birštono TAU (Trečiojo amžiaus universitetas) studentams paskaitą apie klimato kaitą ir jo įtaką žmogui skaitė Lietuvos geografė, meteorologė, fizinių mokslų daktarė, meteorologijos mokslo populiarintoja Audronė Galvonaitė. Ji dažnai mums kalba apie orus iš televizijos ekrano. Skubėjau, nes buvo smalsu, ar ši moteris tokia pat charizmatiška realybėje. Smagu, kad Audronė pasirodė esanti be galo šiltas, nuoširdus žmogus, kuris entuziastingai bendrauja su publika. Ji sakė, kad nešiojasi dėžutę, kurioje atskiruose atmintukuose yra pateikiami įvairūs žemėlapiai, diagramos, tačiau nėra jokių konkrečių paskaitų. Moteris tiesiog nesustodama gali pasakoti ir kalbėti su publika klausimais, kurie mums visiems yra be galo svarbūs. Iš karto supratau, kad Audronė – gamtos mylėtoja, kuri visą gyvenimą dirbo tai, kas jai artima, sava.
Jau pirmosiomis savo paskaitos akimirkomis A. Galvonaitė visus pralinksmino klausimu, kodėl lietuviai niekuomet nebus turtingi. Kad ir kaip sukome galvas, neatsakėme teisingai. Audronė mano, kad labai liūdna, jog vis dar taupome „juodai dienai“. Jei gyvenimas paremtas lėšų kaupimu kažkam baisiam, kas mūsų laukia ateityje, tai turbūt ta ateitis ir turėtų būti labai jau nekokia. Juk patys ją tokią užsiprogramuojame. Audronė pritaria nuomonei, kad mintimis formuojame savo rytojų. Mes linkę depresuoti. Lietuvoje labai juntamos pavasarinė ir rudeninė depresijos. A. Galvonaitės nuomone, pavasarinė depresija baisi tiems, kurie neturi veiklos. Be to, jai greičiau pasiduoda vyrai. Moteris pataria stebėti savo artimuosius, įtraukti juos į kuo įvairesnę veiklą ir taip padėti išvengti liūdnų padarinių.
Meteorologė mūsų TAU studentams paaiškino, kas veikia klimato kaitą. Jos nuomone, labai svarbi yra saulė, vulkanų išsiveržimai, žmonės ir jų atliekama veikla. Audronė pabrėžė, kad orai mūsų nesusargdina, nors su jais ir siejami įvairūs žmonių negalavimai: galvos, sąnarių skausmai, kraujospūdžio pakilimai ir kritimai ir pan., o tik perspėja apie turimas ligas. Orų pokyčiams jautriausi vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai todėl, kad jų imunitetas dar nesusiformavęs. Audronė pabrėžia, kad kiekviena jauna mama turėtų suvokti, jog vaikui naudinga daug laiko būti lauke, išsimurzinti, sušlapti, gal net šiek tiek sušalti, suvalgyti ne visada nuplautą vaisų ar daržovę. Tada vystosi jo imuninė sistema. Vaikai, auginami „šiltnamio sąlygomis“, lieka labai silpni, ligoti. Buvo įdomu išgirsti, kad tiems, kurie serga širdies ligomis, naudingiau būti ten, kur auga lapuočiai medžiai, o kvėpavimo takų ligoniams palankesni spygliuočiai.
A. Galvonaitė sudomino mus faktu, kad nors esame vidutinių platumų juostoje, patiriame visus meteorologinius reiškinius, tik kartais jie būna ne taip gerai matomi arba patys nesugebame atskirti, kas vyksta prieš mūsų akis. Ji patarė visada elgtis protingai: nedirbti saulėkaitoje, lyjant išskleisti skėtį, nes lietus dažnai būna labai rūgštus ir kenkia plaukams, odai, nepurenti dirvos prieš šalną, slėptis griovyje arba namo kampe nuo uragano ir pan. Sužinojome, kaip pienių žiedai, užpilti actu, gali pagelbėti skaudamiems mūsų sąnariams.
Baigdama savo paskaitą, Audronė šypsojosi ir guodėsi, kad galėtų dar kalbėti ir kalbėti. Jos žodžius nulydėjo audringi mūsų plojimai. Tikimės, kad dar susitiksime su šia nuostabia moterim, nes visi norime sužinoti, kas dar liko nepasakyta. Be to, labai gera matyti žmogų, kuris aplinkiniams spinduliuoja šviesą ir džiaugsmą. Vadovaukimės Audronės patarimu ir kiekvieną rytą pasitikime šypsena. Kas žino, gal tuomet ir pavasaris bus nuostabus.
Asta Ferevičienė
