A. Aleknavičius: „Fotografija „susirgau“ dar pradinėse mokyklos klasėse“

Arūnas Aleknavičius (iš dešinės)

Arūnas Aleknavičius (iš dešinės)

 Vidmantas Venclovas

Prienuose visi gerai žino automobilių elektrinės dalies remonto ir diagnostikos meistrą Arūną Aleknavičių. Bet Arūnas turi ir kitą užsiėmimą, kuris užpildo visą jo laisvalaikį – fotografavimą. Būtent apie šį gyvenimo pomėgį ir vyko mūsų pokalbis, kurio santraukas siūlome naujienų portalo kvitrina.com skaitytojams.

Arūno tėvas Antanas buvo fotografas ir jis, dar būdamas pradinėse klasėse, turėjo padėti tėvui ryškinant nuotraukas. Anot pašnekovo, jis buvo ne tik tėvo pagalbininkas, bet ir pats bandė fotografuoti. Būdamas ketvirtoje ar penktoje klasėje pradėjo lankyti fotobūrelį, kuriam vadovavo Vincas Staniulis. Vaikino darbai buvo eksponuojami parodose mokykloje, respublikoje ir netgi buvo įvertinti.

Bet po mokyklos baigimo ir profesijos įsigijimo fotografija buvo atidėta į šoną, bet vėliau grįžo į jo gyvenimą.

Naujas fotografavimo etapas prasidėjo, kai 2007–2008 m. buvo pereinama prie skaitmeninių aparatų. Deja, šis procesas nebuvo itin sklandus, nes jų kokybė neprilygsta juostiniams aparatams. Visgi, bėgant laikui, situacija pagerėjo, o kartu keitėsi ir pašnekovo požiūriai. Arūnas nuo peizažų paniro į portretines nuotraukas, nes jam buvo įdomu stebėti žmones, pagauti jų nuotaikas.

Ir štai buvo pasirinkta unikali vieta – bažnyčia.

Arūnas nedaugžodžiaudamas patvirtino, jog viso to įkvėpėjai buvo Romualdas Požerskis ir Aleksandras Macijauskas bei jų fotografijų serijos „Atlaidai“ ir „Kaimo turguose“. Pasak fotografo, ateidami į Dievo namus žmonės tampa atviresni ir veiduose atsiskleidžia vidinis jų pasaulis. Būtent tada fotografijose jaučiama gyvybė ir nuotraukos pulsuoja dvasingumu.

A. Aleknavičius paaiškino ir trauką fotografuoti bažnyčioje ir šventoriuje. Pasak jo, jis gyveno visiškai šalia bažnyčios, pastoviai stebėjo žmonių elgseną atliekant apeigas. Tai jam buvo tarsi kertinis akmuo ateities fotografijoms.

Ir štai, fotoreportažams buvo pasirinkta Velykų šventė, o vieta – Prienų bažnyčia.

Pirmasis bandymas buvo surengtas ir įgyvendintas fotoreportažu apie Velykų šventę Prienų bažnyčioje 2009 metais.

Po metų buvo pakartotas. Tai buvo puikių akimirkų reportažas. Tačiau dvejus metus dėl objektyvių priežasčių Arūnas negalėjo fotografuoti Velykų šventės Prienų bažnyčioje. Tačiau jau 2013 metais sumanymas buvo atnaujintas ir fotoreportažai jau buvo ir yra daromi iki šiol. Tiesa, šiais metais Velykų šventė dėl karantino bus švenčiama kitaip, todėl A. Aleknavičius mano, jog žmonės turi pamatyti šios šventės ypatingumą, žvelgiant šiek tiek iš praeities.

Taigi, Arūnas Aleknavičius ir naujienų portalas kvitrina.com siūlo skaitytojams fotomenininko „Krašto istorijos“ ciklą „Velykų švenčių veidai“.    

Taip pat skaitykite