Folkloro ansambliui „Raskila” – „Aukso paukštės“ apdovanojimas

Visai netikėtai sužinojau, jog į Birštoną atskrenda „Aukso paukštė“. Šį kartą ji nutūps ant folkloro ansamblio kapelijos „Raskila” suręstų pamatų. Ilgai nelaukdama nutariau pakalbinti šio ansamblio vadovus Romą Ruočkienę ir Algirdą Seniūną.

Tačiau prieš tai papasakosiu atsitikimą, kuris man giliai įstrigo atmintin… Kartą, kuomet repetavo „Raskila”, į šalia esantį kambarį užėjo dvi viešnios iš Norvegijos. Viena iš jų – emigrantė, gyvenanti užsienyje apie dešimtį metų, o kita norvegė. Daina keitė dainą, o emigrantė, besiklausydama jų, pravirko. Ašaros nesulaikomai ritosi skruostais, ir ji ilgai negalėjo prakalbėti. Po geros pauzės ji pasakė, jog tik būdama toli nuo gimtinės pajuto, jog lietuvių liaudies dainos yra nuostabios ir virpinančios slapčiausius širdies kampelius. Po netrumpo laiko suvokė, jog dainų skambesys sakyte sakė – šaknys vis tik liko nenukirstos ir jos vis dar tebėra Lietuvos žemėje…

Apie „Raskilą”

1989 metų rugsėjį Birštone įkurtas folkloro ansamblis, vėliau pavadintas skambiu ir prasmingu ,,Raskilos“ vardu. Ansamblyje ne tik birštoniškiai, tačiau meilė lietuvių liaudies dainai – vieninga. Repertuare skamba įvairių Lietuvos etnografinių regionų, skirtingų laikotarpių muzika. Tačiau, kaip patikino abu vadovai, pagrindinė repertuaro dalis dera tarp sūduvių ir dzūkų gyvenantiems birštoniškiams. Liaudiška muzika atliekama armonika, smuikais, lumzdeliu, birbyne, būgnu. Negana to, dzūkiška tarme pasakorka pasakoja linksmus nutikimus.

Kaip pasakojo A. Seniūnas, keletui metų jis buvo palikęs vadovo kėdę, nes tuomet, jaunas ir neseniai sukūręs šeimą, nutarė užsidirbti pinigėlių svetur, tačiau, kaip sakoma, visur gerai, kur mūsų nėra. Tad vėl perėmė „Raskilos” vairą į rankas ir sėkmingai akmenukas prie akmenuko lipino pamatus. Tik septyneriais metais trumpiau kartu ranka rankon su Algirdu prie vadovavimo vairo stovi R. Ruočkienė. Jų duetas ansambliui labai padeda. Abu vienbalsiai tvirtina, jog tenka spręsti daug klausimų ir tai ypač gerai, kai vienas su kitu gali pasitarti.

Beje, labai daug dainų yra autentiškos. Jas surinko studentai Stakliškių krašte, kur moterėlės noriai dainavo studentams, kad šios išliktų ir liktų ateities kartoms.

Vadovai, kalbėdami apie koncertines keliones, džiaugiasi, jog tautinis paveldas – dainos, šokiai, pašmaikštavimai – visur yra priimami su džiaugsmu. Per 25 gyvavimo metus „Raskila” dalyvavo daugelyje garsių renginių: Pasaulio lietuvių dainų šventėse, festivaliuose „Skamba skamba kankliai”, „Dzūkų godos”, „Plaukia sau laivelis”, „Atvažiuoja žolynai”, tarptautiniuose folkloro festivaliuose, „Baltika”.

Ansamblis koncertavo festivalyje „Europiada” Vokietijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, „Ievų žydėjimo šventėje”, Siguldoje (Latvija) ir kitur. Be abejo, daug koncertuojama ir Lietuvoje. „Raskila“ dažnai kviečiama koncertuoti ir vesti vakarones įvairiuose renginiuose.

Beje, kūrybinės veiklos 15-os metų sukakčiai yra išleista ir kompaktinė plokštelė.

Paklausti apie rūbus, abu vadovai vienbalsiai patvirtino, jog Birštono kultūros centro direktorius Zigmas Vileikis labai rūpinasi, kad ansambliečiai deramai atrodytų ir, esant būtinybei, jie būtų keičiami, siuvami. Juk per 25 metus ne vieni rūbeliai buvo sunešioti!

O paklausti apie „Aukso paukštės“ nominaciją, jie trumpam sukluso ir po trumpos pauzės pasakė, jog ji jiems svarbi, ir pakelta kartelė įpareigoja visada būti pasiruošusiais, kad negalima žengti nei žingsnelio atgalios.

Šiuo metu „Raskilos” dalyvių amžius įvairus: nuo 14 iki 45 metų. O tai, kad jų kaita labai nedidelė, byloja, jog einama kryptingai ir suręstas pamatas tik tvirtėja. Viso to įvertinimas  – „Aukso paukštės“ nominacija, kuri tik įrodo, kad lietuvių liaudies daina bei šokis vertinami, kaip ir žmonės, kurie neleidžia nugrimzti užmarštin lietuviškam paveldui.

Truputis informacijos apie „Aukso paukštę”

1999 m. Lietuvos liaudies kultūros centras ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondas įsteigė metų nominacijas „Aukso paukštė“ geriausiems mėgėjų meno kolektyvams ir jų vadovams. Tai aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje. „Aukso paukštės“ apdovanojimais siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę kūrybą, jos reikšmę krašto kultūrai, išryškinti ir viešai pristatyti bei pagerbti geriausius metų chorus, folkloro ir šokių ansamblius, teatrus, liaudiškos muzikos kapelas, liaudies muzikos ir pučiamųjų instrumentų orkestrus, jų vadovus, tautinei kultūrai nusipelniusias asmenybes. Apdovanojimai rengiami kiekvienais metais kovo – balandžio mėnesiais.

Taigi, Folkloro žanrinė taryba 2014 m. nominacijai „Geriausias krašto folkloro ansamblis ir jo vadovas“ išrinko Birštono kultūros centro ansamblį „Raskila” ir jos vadovus A. Seniūną bei R. Ruočkienę. Tai maloni žinia ne tik Birštonui, bet ir visam tautiniam paveldui.

Jolanta Kadugytė