Sausis pradėjo skaičiuoti pirmąsias naujųjų metų dienas. Kaip sako senoliai, netrukus ir vyturys mums praneš, jog atėjo pavasaris. Tačiau patys pirmieji vyturiukai suskubo į Prienų Justino Marcinkevičiaus viešąją biblioteką, kur buvo galima išgirsti pirmuosius pavasarį skelbiančius balselius.
Tai puiki ir širdį glostanti žinia, nes jaunųjų rašytojų kūrybos daigeliais domisi ir suaugusieji. Juk mūzų palytėti jie galbūt bus žinomi poetai, rašytojai. Be abejo, jei ne mokytojų intuicija ir švelnus stumtelėjimas, jie taip ir nečirentų, nedžiugintų mūsų savo kūrybiniais vaisiais. Beje, labai džiugu, kad ši, tryliktoji, knygelė yra neįprasta. Ne vieną almanachą teko vartyti, o šis tarsi nušvito visų vaivorykštės spalvų iliustracijomis. Tai taip pat labai pagyvina knygelę, kuri žavi ne tik nuostabiomis vaikiškomis svajonėmis, mintimis, patyrimais, bet ir viską išreiškia puikiais vaizdais.
Prisiminimais apie pirmąją knygelę nuotaikingai pasidalino Vilija Juodsnukienė, kuriai teko gana atsakingas darbas prisiliesti prie jos atsiradimo. Nemažai idėjų ir darbo pridėjo ir bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė bei „Revuonos“ pagrindinės mokyklos dailės mokytoja Aušra Deltuvienė ir visas būrys pedagogų, kurie dėkojo moksleiviams už jų idėjas, triūsą ir mintis, išreikštas kūryboje. O knygelės sutiktuvėse dalyvavę „Ąžuolo“ progimnazijos mokyklos moksleiviai (muzikos mokytoja Lina Suchorukovienė) ne tik grojo birbynėmis, bet ir dainavo. Ir ką gali žinoti, gal kada nors, n-ioliktojo almanacho sutiktuvėse, dainuos jaunųjų autorių dainas. Tai būtų labai žavinga! Ko gero, čia tik laiko klausimas, nes kaskart vaikų kūryba tampa sudėtingesnė ir įvairesnė.
Malonu, kad į almanacho „Prienų krašto vyturiai“ tryliktosios knygos pristatymą atvyko ir Prienų rajono savivaldybės administracijos Kultūros, jaunimo ir sporto skyriaus vedėjas Rimantas Šiugždinis, kuris nedaugžodžiaudamas pasidžiaugė, kad nenutrūkstama gija turi savo tradicijas.
Malonu, kad į leidinuko pristatymą kasmet atvyksta vis didesnis būrys norinčiųjų bent mintimis pasveikinti jaunuosius kūrėjus. Tai tėveliai, broliai, sesės, seneliai ir draugai, kurių buvimas šalia būsimuosius prozininkus ir poetus ne tik palaiko, bet ir skatina nesustoti ir galąsti kūrybinę plunksną, kad ši būtų aštresnė. Ir, kaip sakoma, jei ši plunksna neišsprūs iš rankų, kūrybiniai labirintai nuves į aukštumas, kuriose kūrėjai gali virsti Prienų krašto švyturiais, kaip ir Justinas Marcinkevičius bei kiti didvyriai, garsinantys Prienų kraštą.
Vilija Čiapaitė
