Gruodžio 28 d. Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centre vyko jau tapusi tradicine kalėdinė šventė „Po Angelo sparnu“.
Tiesa, teisingiau šventę galima būtų pavadinti Kalėdine padėkos popiete.
Pasak Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centro direktorės Astos Keblikienės, jau tapo tradicija metų pabaigoje padėkoti tiems, kurie praturtina seniūnijos kultūrinį, bendruomeninį gyvenimą.
Visus, atvykstančius į renginį, pasitiko Stakliškių vidurinės mokyklos mokinių surengta angelų paroda, kuri tarsi sakė, jog Kalėdinėje padėkos popietėje būtent po angelų sparnais bus kalbama apie nesavanaudiškumą, mokėjimą pastebėti gerus darbus ir pasakyti nuoširdų ačiū.
Šventė prasidėjo gera juoko doze, kurią dalino vietinė humoro grupė. Sakoma, jog tas, kuris moka pasijuokti iš savęs – geras žmogus. Gal ir taip, nes po subtilaus pasijuokimo iš mūsų realaus gyvenimo prasidėjo gerumo valanda.
Angelus dalino Stakliškių kultūros ir laisvalaikio centras, žvakes su palinkėjimais – Stakliškių seniūnijos darbuotojai, o seniūnaitijos perdavė linkėjimus – kas daina, kas žaidimu, kas geru žodžiu, o dar kai kas savo rankomis pagamintais patiekalais ir simpatišku ožiuku.
Be abejo, buvo pasidžiaugta, jog Stakliškių vidurinė mokykla tapo gimnazija, o kultūros ir laisvalaikio centro etnografinis kolektyvas įsigijo naujus rūbus. Smagu buvo žiūrėti, kaip gerumo angelu buvo apdovanoti ir buvusioji darbuotoja Akvilė Vervečkaitė su broliais. Apdovanojimai parodė, jog ir savo krašte gali nuveikti daug gero ir būsi pastebėtas.
Popietės šeimininkai sulaukė ir nemažai svečių, bet A. Keblikienė juos pavadino draugais ir rėmėjais: Seimo narį Andrių Palionį su žmona Kristina, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorių Algį Marcinkevičių, Tarybos narį Alvydą Vaicekauską.
Su Stakliškių bendruomene gerumu pasidalino ir mokyklos direktorė Loreta Šernienė.
Po „Angelo sparnu“ vietos užtenka visiems, ir nesvarbu, kad kultūros ir laisvalaikio centro salė nesugebėjo sutalpinti visų, bet tie, kurie atėjo ir kartu pasidžiaugė savo kaimynų, draugų ir net nepažįstamų pasiekimais, tapo truputį geresniais.
Vienas žmogus man pasakė, jog taip jau sukurtas pasaulis, jog vieniems patinka linksmybės, kitiems ramybės oazė, trečiam gera knyga, ketvirtam – bendravimas. Bet, anot jo, visiems būtina suprasti, jog pastebėti gėrį visada praverstų…
