Prasideda Adventas. Kaip sako Stakliškių parapijos klebonas Gediminas Mieldažis, tai laikas ramybei, susikaupimui ir laukimui. Laukimui Didžiojo Stebuklo, Didžiojo pažado išsipildymo. Tai ne šventinis šurmulys, ne dovanų ir puošmenų paieška, ne namų ir gatvių gražinimas lemputėmis ir blizgučiais. Žinoma, reikia ir šito, tačiau prekybininkų peršamas prieššventinis skubėjimas – nėra tikroji Advento prasmė. Kaip tik metas stabtelėti ir pažvelgti į save, savo vidų, išvalyti nuo purvo ne tik namus, bet ir sielą, leisti jai netrukdomai skleisti gerumą aplinkiniams.
Į seniūnijos administracinio pastato salę sugužėjo vaikai, juos atlydėję šeimos nariai, seniūnijos ir kultūros darbuotojai pasidžiaugti grožiu, dovanotu išradingų ir kūrybingų žmonių: neįprastu, bet labai dailiu Advento medeliu, žadančiu artėjančių švenčių džiaugsmą, vainiku, skaičiuojančiu laiką iki jų, nedidukę prakartėlę, palanges puošiančią žalumą. Prie viso to labai derėjo tyli muzika ir gražūs žodžiai apie adventinį laikotarpį, apie jo prasmę, kuriuos susirinkusiems paruošė trys balti mažieji Kalėdų pranašai. Linkėdamas ramybės ir santarvės prie jų prisidėjo ir klebonas G. Mieldažis, uždegęs pirmąją Adventinio vainiko žvakę. O netrukus vaikų ir suaugusiųjų rankose sužibo daugybė švieselių – mažų žvakelių, kurių kiekviena reiškė kažką gero ir malonaus, ką norėtume šiuo metu ištarti.
Kadangi nekantriai laukiame ir Kūčių, apie šios senovinės šventės tradicijas papasakojo G. Stankevičiūtė, išrodžiusi ir valgius, kurie turėtų būti tądien ant stalo, ir papročius bei būrimus. O vėliau laukė vaišės, jas vaikams dovanojo nuolatinė seniūnijos renginių rėmėja Jolanta Kazlauskienė (IĮ „Eulanta“), kiti geradariai. Dabar mažiesiems stakliškiečiams reikia kantriai skaičiuoti dieneles iki gruodžio 22-osios, kada juos toje pačioje dailioje seniūnijos salėje aplankys dosnus ir linksmas Kalėdų Senelis, kasmet atnešantis dovanėlių ir gerą nuotaiką.
