Vasara tarsi užkelia vartus, už kurių pasilieka jau nueitas vienas politinės veiklos etapas. Ruduo rikiuoja naujus darbus, įpareigoja tęsti ir baigti pradėtus. Su kokiomis mintimis ir viltimis bei sumanymais pradėjote Rudens sesiją Seime?
Nuotraukoje:
A.Palionis drauge su Seimo nariais B.Vėsaite ir R.Žilinsku Senato rūmuose Romoje.
Jau dveji metai gyvenu tokiu ritmu, kur beveik visi darbai ir visos mintys siejasi su Prienų ir Birštono krašto žmonių rūpesčiais bei problemomis.
Kiekvienas žmogus, atsinešdamas savo asmenines ir bendruomenių problemas į Seimo nario priimamąjį ir padeda man, ir įtakoja naujoms įstatymų pataisoms. Politinės veiklos neskirstyčiau jokiais etapais. Aš tiesiog privalau dirbti visuomenės gyvenimo tempą atitinkančiu ritmu ir padėti žmonėms, netrikdant jų gyvenimo kokybės, visus pokyčius įveikti neskausmingai.
Manau, kad kiekvienam politikui turi būti svarbu žinoti kuo šiandien gyvena, kaip gyvena ir iš ko gyvena kiekvienas Lietuvos pilietis. Todėl mano pagrindinis darbas – praeiti ir pravažiuoti visais Prienų rajono ir Birštono savivaldybių keliais ir takeliais, kad pasiekčiau visas sodybas ir susipažinčiau su kiekvienu žmogumi, jo kasdienos rūpesčiais, problemomis, džiaugsmais ir nuoskaudomis.
Gal jau turite tokių pasiūlymų ar šiandienos aktualijų, kurios įtakos naujoms įstatymų pataisoms?
Vis prastėjanti savivaldybių finansinė situacija privertė susidurti su naujais iššūkiais. Lietuvos statybininkų asociacija informavo, kad viešasis sektorius vėluoja atsiskaityti arba ir visai neatsiskaito už statybų rangos paslaugas. Dabartinė padėtis kai kurias statybos įmones priveda prie bankroto. Siekiant išvengti tokių situacijų ir vadovaujantis Europos Sąjungos direktyvos Nr. 2006/112/EB suteikta teise, atsiskaitymuose už statybos paslaugas nacionalinėmis priemonėmis taikyti atvirkštinį pridėtinės vertės mokesčio apmokestinimą, matau būtinybę inicijuoti Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimą. Susitikimo Seime metu Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas supažindino su problemomis, kurios statybų sektoriui aktualios kiekvieną dieną, pristatė naujos statybų informacinės bazės kūrimo perspektyvas ir vizijas. Asociacijos prezidentas džiaugėsi, kad įstatymų leidėjai atkreipė dėmesį į problemą dėl viešojo sektoriaus neatsiskaitymo už statybų rangos paslaugas. Tuo pačiu papasakojo, kaip ši problema buvo išspręsta Latvijoje ir su kokiais šios situacijos sprendimo padariniais susiduria Lietuvos statybininkai. Susitikimo su Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentu Daliumi Gedvilu metu numatėme tęsti bendradarbiavimą ir buvome pakviesti į naujos statybų informacinės bazės kūrimo pristatymą.
Kokia šiandien svarbiausia ir aktualiausia Jūsų veiklos kryptis Biudžeto ir finansų komitete?
Biudžeto ir finansų komitete šiuo metu vyksta aktyvus ruošimasis euro įvedimui Lietuvoje. Šio proceso įtakoje būtina pakeisti eilę įstatymų. Komitetas vertina viešo ir privataus sektorių pasirengimą euro įvedimui, vartotojų apsaugą, visuomenės nuomonę, teisinį pasirengimą. Svarstomas ir priimamas 2015 metų biudžetas.
Nuotraukoje:
Seimo nario A.Palionio darbinė pertraukėlė su kolegomis plenarinių posėdžių salėje LR Seime
Vyksta svarstymai dėl Vilniaus savivaldybės įsiskolinimo, akcizų, gyventojų pajamų mokesčio, kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo, rinkliavų, žemės mokesčio, pelno mokesčio, transporto lengvatų, gyventojų turto deklaravimo, administracinių teisės pažeidimų kodekso, saugaus eismo automobilių keliais, elektroninių ryšių, investicijų, koncesijų, laisvųjų ekonominių zonų pagrindų, šilumos ūkio, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje, savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos, fizinių asmenų bankroto, įmonių bankroto, garantinio fondo, smulkiojo ir vidutinio verslo plėtros, mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo, alkoholio kontrolės, tabako kontrolės, akcinių bendrovių, civilinio kodekso, autorinių teisių ir gretutinių teisių, valstybės tarnybos įstatymo ir kitų įstatymų pakeitimo ar papildymo.
Rugsėjo mėnesį su darbiniu vizitu vykote į Italiją, lankėtės Senato rūmuose. Ką galėtumėte papasakoti apie vizito tikslą?
Rugsėjo 29 – spalio 1 dienomis drauge su kolegomis B.Vėsaite ir R.Žilinsku dalyvavome Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujančios valstybės rengiamoje Tarpparlamentinėje Europos Sąjungos ekonomikos ir finansų valdysenos konferencijoje. Renginys buvo organizuojamas įgyvendinant 2013 m. balandžio 23 d. Nikosijoje priimtą ES parlamentų pirmininkų konferencijos sprendimą įsteigti Tarpparlamentinę konferenciją atsižvelgiant į Sutarties dėl stabilumo, koordinavimo ir valdysenos ekonominėje ir pinigų sąjungoje 13 straipsnį, į Lisabonos sutarties Protokolą Nr. 1 dėl nacionalinių parlamentų vaidmens Europos Sąjungoje ir į 2008 m. birželio 21 d. Lisabonoje vykusioje ES parlamentų pirmininkų konferencijoje patvirtintas Tarpparlamentinio bendradarbiavimo Europos Sąjungoje gaires. Nikosijoje priimtame ES parlamentų pirmininkų konferencijos sprendime numatyta, kad Tarpparlamentinė konferencija rengiama du kartus per metus derinantis prie Europos semestro. Pirmąjį pusmetį Tarpparlamentinė konferencija vyksta Briuselyje, ją rengia ir jai bendrai pirmininkauja Europos Parlamentas su ES Tarybai pirmininkaujančios šalies parlamentu. Antrąjį pusmetį Tarpparlamentinę konferenciją rengia ir jai pirmininkauja šešis mėnesius ES Tarybai pirmininkaujanti šalis. Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai analogiška konferencija buvo surengta Seime.
Ar šiandien turėtumėte kuo pradžiuginti savo rinkėjus?
Taip. Kaip tik šiuo metu svarstomas ir priimamas 2015 metų valstybės biudžetas mano rūpesčio dėka atseikės 300 000 tūstančių litų bendro Prienų „Žiburio“ gimnazijos bei „Ąžuolo“ progimnazijos aikštyno tvarkymo darbams. Manau, kad ši žinia tikrai pradžiugins abiejų mokymo įstaigų moksleivius ir mokytojus.
Trys pagrindiniai dalykai, kuriuos, Jūsų manymu, turėtų žinoti, bet nebijoti kiekvienas Lietuvos pilietis prieš pasitikdamas euro įvedimą?
Nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuva tampa devynioliktąja visaverte euro zonos nare, kurioje naudojama bendroji Europos Sąjungos valiuta – euras. Lito ir euro kursas tiek dabar, tiek euro įvedimo metu, tiek pereinamojo laikotarpio metu ir po jo išliks toks pat, tai yra 3,45280 lito už 1 eurą.
Nuo 2014 m. rugpjūčio mėnesio iki 2015 metų birželio 30 dienos kainos bus skelbiamos ir litais, ir eurais. Nuo 2015 metų birželio 30 dienos kainos bus skelbiamos tik eurais. Iki 2015 metų sausio 15 dienos už prekes ir paslaugas bus galima atsiskaityti tiek litais, tiek eurais, grąžą gaunant eurais. Nuo 2015 metų sausio 15 dienos už prekes ir paslaugas bus galima atsiskaityti tik eurais.
Nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki tų pačių metų kovo 1 dienos Lietuvos pašto skyriuose litai į eurus bus keičiami nemokamai. Nuo 2015 metų sausio 1 dienos iki tų pačių metų liepos 1 dienos komercinių bankų skyriuose ir KU( Kredito Unijose) litai į eurus bus keičiami nemokamai, tuo tarpu nuo liepos 1 dienos iki gruodžio 31 dienos litai į eurus nemokamai bus keičiami jau ne visuose bankų skyriuose. Lietuvos bankas litus į eurus nemokamai keis neribotą laiką. Litai, esantys banko sąskaitose 2015 metų sausio 1 dieną automatiškai ir nemokamai bus konvertuoti į eurus.
Kuo džiugino, stebino, ar, gal būt, įkvėpė naujiems darbams prabėgusios vasaros susitikimai su Prienų ir Birštono krašto žmonėmis? Gal buvo susitikimas, kuris paliko įsimintiną įspūdį?
Praėjusi vasara buvo graži įgyvendintais dideliais sumanymais, atgaivintomis lietuvių liaudies tradicijomis, tęstiniais projektais. Man vasaros grožis – tai žmonių aktyvumas dirbant vasaros diktuojamus darbus laukuose, soduose, daržuose, kiemuose, gatvėse. Prienų ir Birštono krašto bendruomenių susitelkimas bei noras gaivinti ir puoselėti savo krašto, lietuvių tautos tradicijas, pagarbiai ir išskirtinai švęsti valstybines šventes, įprasminti , prisiminti ir pagerbti skaudžius lietuvių tautos istorijos įvykius. Šventes diktuoja vidinis žmonių poreikis burtis. Jeigu žmonių aktyvumas didelis – šventė pavyko, ji reikalinga. Kiekvienoje šventėje ieškau ir atrandu ugnelę, kuri jas kursto. Džiaugiuosi, kad nei žmogaus rankos, nei širdis nepavargsta to daryti. Kartais ir maži susibūrimai verti gilių išgyvenimų, prasmingos atminties. Į kiekvieną – didelį ir mažą darbą įdėtas nuoširdus žmogaus triūsas visuomet atsiperka – jis turi savybę tų pačių žmonių lūpomis pasklisti ir būti perduotas kaip žinia.
Gražios bendrystės mums ir mūsų visų darbams!
