Cukrinis diabetas. Nuosprendis visam gyvenimui

Lapkričio 14-oji – Pasaulinė diabeto diena, kuri vienija žmones daugiau kaip iš 160 šalių.

„Niekada negali pamiršti, kad turi ligą, gyvenimo draugę, su kuria neįmanoma susitaikyti, tačiau tam, kad ją galėtum kontroliuoti, privalai mokėti prie jos prisitaikyti“, – sako šia liga jau dvidešimt metų sergantis žmogus.

Cukrinis diabetas yra klastinga ir plintanti liga. Prieš 25 metus pasaulyje juo sirgo 30 mln. žmonių, o šiuo metu – 366 mln. Prognozuojama, kad 2030 metais sergančiųjų diabetu skaičius pasaulyje išaugs iki 552 mln.

Pa­sak Lie­tu­vos en­do­kri­no­lo­gų drau­gi­jos pir­mi­nin­ko, Lie­tu­vos svei­ka­tos moks­lų uni­ver­si­te­to (LSMU) prof. An­ta­no Nor­kaus, pa­sau­ly­je cu­kri­nis dia­be­tas pa­sie­kė pa­nde­mi­jos ly­gį. Per pa­sta­ruo­sius 50 me­tų dia­be­to li­go­nių pa­sau­ly­je pa­dau­gė­jo 25 kar­tus. Lie­tu­vo­je re­gis­truo­ta dau­giau kaip 115 tūkst. žmo­nių, ser­gan­čių 2-ojo ti­po cu­kri­niu dia­be­tu. Ta­čiau šie skai­čiai dar ne­atsk­lei­džia ti­kro­sios pa­dė­ties, ku­ri yra kur kas blo­ges­nė. Va­ka­rų ša­ly­se tik pu­sei, o Lie­tu­vo­je vos treč­da­liui li­go­nių 2-ojo ti­po cu­kri­nis dia­be­tas diag­no­zuo­ja­mas pra­di­nė­mis sta­di­jo­mis. Ki­ti apie šią li­gą ne­ži­no iki tol, kol ne­pa­si­reiš­kia jos komp­li­ka­ci­jos: re­gė­ji­mo, inks­tų su­tri­ki­mai, ne­rvų sis­te­mos, šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gos ir pan.
Nu­sta­ty­ta, jog be­veik vi­si žmo­nės, ku­rie tu­ri 30 proc. kū­no ants­vo­rio, per 25 me­tus su­ser­ga cu­kri­niu dia­be­tu. Tai­gi, kiek­vie­nas žmo­gus tu­rė­tų ge­rai ži­no­ti dia­be­to ri­zi­kos prie­žas­tis ir tir­tis, pa­si­ti­krin­ti cu­kraus kie­kį sa­vo krau­jy­je, tin­ka­mai mai­tin­tis, pa­kan­ka­mai ju­dė­ti, o pa­aiš­kė­jus, kad esa­ma ri­zi­kos su­sirg­ti, gy­dy­tis.

Li­ga klas­tin­ga, ta­čiau val­do­ma. Lai­kan­tis gy­dy­to­jų re­ko­men­da­ci­jų ir pa­si­rin­kus svei­ką gy­ve­ni­mo bū­dą įma­no­ma iš­veng­ti su­nkių komp­li­ka­ci­jų, ku­rių gy­dy­mas bran­giai kai­nuo­ja ir ne­re­tai bai­gia­si ne­įga­lu­mu.

Pa­sak Kau­no kli­ni­kų En­do­kri­no­lo­gi­jos ins­ti­tu­to di­rek­to­rės prof. Ra­sos Ver­kaus­kie­nės, nau­jau­sio, 2014 me­tų rug­sė­jo mė­ne­sį pa­skelb­to, Eu­ro­pos dia­be­to ty­ri­mų aso­cia­ci­jos dia­be­to in­dek­so duomenimis, Lie­tu­va uži­ma 29-ąją vie­tą iš 30 Eu­ro­pos šalių – Lietuvoje sergamumas cukriniu diabetu  didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Tik nedidelė dalis ligonių miršta nuo cukrinio diabeto – dažniausiai mirštama nuo jo komplikacijų: tarptautinės diabeto federacijos duomenimis apie 50 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu mirties priežastimi buvo širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, 10–20 proc. – inkstų nepakankamumas.

Prienų rajone ir Birštono savivaldybėje yra apie 1600 sergančiųjų cukriniu diabetu. VšĮ Prienų ligoninėje kasmet diagnozuojami 80 – 90 naujų susirgimo atvejų.

Yra  keletas cukrinio diabeto tipų, tačiau dažniausi pirmojo ir antrojo tipo cukrinis diabetas.

Daugelis pirmojo ir antrojo tipo cukrinio diabeto simptomų sutampa. Abiem atvejais kraujyje padaugėja cukraus, o organizmo ląstelėse stinga gliukozės.

Pirmojo tipo diabeto atveju cukraus kraujyje padaugėja dėl to, kad organizme stinga insulino, nes jį gaminančios ląstelės sunyksta.

Antrojo tipo diabetas išsivysto, kai ląstelės nepasisavina organizmo gaminamo insulino.

Abiem atvejais ląstelės negauna joms būtino gliukozės kiekio ir žmogaus organizmas praneša apie tai tokiais simptomais:

Dažni apsilankymai tualete. Jeigu organizme sutrikusi insulino gamyba arba jeigu insulinas savo darbo neatlieka, inkstai negali filtruoti kraujyje esančio cukraus. Dėl to padidėja inkstams tenkantis krūvis, jie bando gauti iš kraujo papildomo skysčio, būtino susikaupusiam cukrui ištirpyti, todėl šlapimo pūslė beveik nuolat būna pilna.

Nenumalšinamas troškulys. Jeigu ėmėte vartoti daug daugiau skysčių nei paprastai, tačiau vis tiek niekaip negalite numalšinti troškulio, negalima atmesti galimybės, jog dėl to kaltas cukrinis diabetas – ypač jei troškulys sutampa su padažnėjusiu šlapinimusi.

Staigus svorio kritimas. Šis simptomas būna itin ryškus pirmojo tipo diabeto atveju. Kodėl taip nutinka, priežastys gali būti dvi: arba kasos ląsteles užpuolė virusai ir prasidėjo autoimuninė organizmo reakcija (t.y., insuliną gaminančių ląstelių atmetimas). Organizmas ima ieškoti naujo energijos šaltinio, kad aprūpintų ląsteles būtinu cukraus kiekiu, todėl ima nykti raumenų ir riebalų audiniai.

Antrojo tipo diabetas vystosi palaipsniui, todėl kūno svoris nemažėja pastebimai.

Silpnumas, greitas nuovargis. Ląstelės cukrų naudoja gyvybinei energijai palaikyti. Jeigu insulino nėra arba ląstelės liaujasi į jį reaguoti, cukrus taip ir lieka kraujyje, ląstelėms ima stigti energijos, todėl žmogus jaučia nuolatinį negalavimą, nuovargį

Rankų, kojų, pėdų dilgčiojimas, tirpimas. Šis simptomas vadinamas neuropatija. Jeigu cukraus kiekis kraujyje ilgą laiką lieka aukštas, jis pradeda ardyti nervų sistemą – ypač galūnėse esančius nervus.

Kiti galimi diabeto simptomai. Pablogėjusi rega, išsausėjusi oda ir niežulys, dažnos infekcijos arba ilgai negyjančios žaizdelės (įpjovimų ir kt.), greitai net po menkučio sumušimo atsirandančios mėlynės.

Jeigu pastebėjote nors vieną išvardytų simptomų, būtinai pasikonsultuokite su gydytoju.

Kiek kainuoja cukrinio diabeto gydymas?

Dar 2006 me­tais Jung­ti­nių Tau­tų Ge­ne­ra­li­nė Asamb­lė­ja pa­si­ra­šė re­zo­liu­ci­ją, ku­ria pri­pa­ži­no dia­be­tą lė­ti­ne, su­nkiai ir bran­giai kai­nuo­jan­čia li­ga, su­ke­lian­čia su­nkias komp­li­ka­ci­jas, da­ran­čias ža­lą šeimoms, vals­ty­bėms ir vi­sam pa­sau­liui.

Kauno Sveikatos mokslų universiteto profesorius Žilvinas Padaiga su kolegomis atliko išsamų tyrimą apie cukrinio diabeto gydymo sąnaudas Lietuvoje. Vidutinės metinės išlaidos vieno sergančiojo cukriniu diabetu mūsų valstybei kainuoja 955.73 eurų.

Prienų ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pas endokrinologą per metus apsilanko apie 750 sergančiųjų cukriniu diabetu. Stacionare kasmet gydoma virš 70 cukrinio diabeto pablogėjimo atvejų.

Įstaigoje veikia diabetinės pėdos ir mokymo kabinetas. Slaugytoja  diabetologė kasmet konsultuoja apie 300 pacientų, sergančių cukriniu diabetu, pagal indikacijas atliekamas gydomasis pedikiūras.

Nuo balandžio mėnesio konsultacinėje poliklinikoje dirba gydytoja vaikų endokrinologė.

Nuo 2014 m. lapkričio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintas ilgalaikio pacientų, sergančiųjų lėtinėmis ligomis, sveikatos būklės stebėjimo tvarkos aprašas (toliau –aprašas).

Ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas – reguliarus paciento, sergančio lėtine liga, nurodyta Aprašo prieduose, sveikatos būklės stebėjimas, kurį nustatytu periodiškumu vykdo gydytojas specialistas, pagal poreikį skirdamas pacientui tyrimus, gydymą ir teikdamas išvadą bei rekomendacijas šeimos medicinos paslaugas teikiančiam gydytojui dėl tolesnės paciento sveikatos priežiūros. Ilgalaikis paciento sveikatos būklės stebėjimas skiriamas po aktyvaus gydymo.

Ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį pacientui gali nustatyti šeimos gydytojas ar kitas pirminės sveikatos priežiūros paslaugas teikiantis gydytojas (toliau – šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas) ir (ar) gydytojas specialistas. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas, prie kurio teisės aktų nustatyta tvarka pacientas yra prisirašęs, informuoja pacientą, sergantį lėtine liga, apie nustatytą ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo poreikį ir paciento teisę pasirinkti antrinio ar tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančią asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją specialistą. Šeimos medicinos paslaugas teikiantis gydytojas išduoda siuntimą pacientui pirmą kartą kreipiantis į gydytoją specialistą.

Pacientas, kuriam paskirtas ilgalaikis sveikatos būklės stebėjimas, antrą ir paskesnius kartus vyksta į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, teikiančią reikiamas antrinio ir (ar) tretinio lygio asmens sveikatos priežiūros paslaugas, apmokamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, pas pasirinktą atitinkamo profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantį gydytoją specialistą be šeimos medicinos paslaugas teikiančio gydytojo siuntimo.

Gydytojas specialistas ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo laikotarpiu pagal savo profesinę kompetenciją sprendžia, kokių tiriamųjų ar gydomųjų veiksmų pacientui reikia, ir juos atlieka, esant poreikiui gali siųsti pacientą kito gydytojo specialisto konsultacijos, išduodamas siuntimą arba įrašydamas į paciento sveikatos istoriją įrašą apie konsultacijos poreikį, jei pacientą konsultuos toje pačioje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje dirbantys gydytojai specialistai.

Pacientas turi laikytis gydytojo specialisto nustatyto ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo režimo. Gydytojas specialistas informuoja pacientą apie kito vizito datą. Jei pacientas be pateisinamos priežasties pakartotinai neatvyksta pas gydytoją specialistą ir (arba) nesilaiko gydytojo specialisto paskirto gydymo režimo, jis gali būti išbraukiamas iš pacientų ilgalaikio sveikatos būklės stebėjimo sąrašo. Gydytojas specialistas apie tai informuoja pacientą siuntusį šeimos medicinos paslaugas teikiantį gydytoją.

Suaugęs pacientas pas gydytoją endokrinologą be šeimos gydytojo siuntimo galės apsilankyti ne mažiau kaip kartą per metus, jeigu jo glikolizuoto hemoglobino kiekis yra didesnis negu 7,0 procentai. Vaikai, sergantys cukriniu diabetu, be siuntimo pas vaikų endokrinologą galės lankytis 4 kartus per metus.

Cukrinio  diabeto gydymo perspektyvos

Cukrinis diabetas kol kas neišgydomas. Sergančiajam šia liga lemta su ja eiti per visą gyvenimą. Vis dėlto, sergantis cukriniu diabetu žmogus gyventi gali, nes diabetą galima kontroliuoti. Kontroliuodamas ligą žmogus gali išvengti ar atitolinti gresiančias diabetines komplikacijas, išlikti darbingas.

Insulinas iki šiol išlieka vieninteliu gydymo būdu sergantiesiems 1-ojo tipo cukriniu diabetu. Dažniausiai taikomos poodinės insulino injekcijos, tačiau ieškoma ir kitų jo įvedimo į organizmą metodų. Atliekamos ir kasos transplantacijos, kasos ląstelių transplantacijos, bandoma ir dirbtinė kasa. Bandomi imunomoduliatoriai, atliekami tyrimai su kamieninėmis ląstelėmis gydyti 1-ojo tipo cukrinį diabetą. Daug tikimasi iš genų inžinerijos metodų.

2-ojo tipo cukriniam diabetui gydyti pastaruoju metu, be tradicinių geriamųjų preparatų grupių, atsirado naujų. Viena jų – inkretinai. Tai padeda tobulinti sergančiųjų 2 tipo diabetu gydymą. Klinikinėje praktikoje jau taikomi preparatai, mažinantys glikemiją per poveikį inkstams.

Tikimasi, kad artimiausią dešimtmetį atsiras naujų preparatų, padėsiančių geriau kontroliuoti cukrinį diabetą. Neabejojama, kad atsiras ir kokybiškai naujas gydymas, leisiantis visiškai pasveikti nuo šios ligos.

Lie­tu­vo­je tu­ri­me vi­sus šiuo­lai­ki­nius vais­tus in­di­vi­dua­li­zuo­tam dia­be­to gy­dy­mui, ta­čiau jų prieinamu­mas la­bai ri­bo­tas. Dėl to di­de­lė da­lis pa­cien­tų – net per 50 proc. – de­kom­pen­suo­ti, jų gli­ke­mi­jos ro­dik­lis vir­ši­ja re­ko­men­duo­ja­mas nor­mas, o tai gre­sia komp­li­ka­ci­jo­mis.

Didelės apimties moksliniai tyrimai nenuginčijamai įrodė, kad anksti diagnozuotas cukrinis diabetas, laiku pradėtas ir laiku intensyvinamas gydymas, ankstyva ligos komplikacijų profilaktika yra būtini, išsaugant gerą paciento gyvenimo kokybę ir taupant sveikatos sistemos išteklius. Deja, šiuo metu stebime aiškiai pavėluotus sprendimus, o tai ateityje turės įtakos komplikacijoms augti, kas smarkiai didins gydymo išlaidas ir socialines išmokas.

VšĮ Prienų ligoninės direktorė, gyd. endokrinologė Jūratė Milaknienė