Pakuonio pagrindinėje mokykloje neseniai lankėsi viešnios iš Prienų krašto muziejaus ir Kultūros centro. Į tautinėmis juostomis papuoštą patalpą susirinko trijų klasių mokiniai. Kalbėjome apie šių juostų įvairovę, raštų, ornamentų reikšmę, gamybos būdus. Išsiaiškinome, kad čia turime daug austų, pintų, bet nėra nė vienos vytos juostos. Ką daryti, kur jų gauti? Gal patiems išmokti nusivyti.
Mūsų viešnios muziejininkės Marija Šniokienė, Roma Jotautienė ir būrys vaikų tuojau ištiesė siūlus, suvėrė kaladėles ir ėmėsi darbo. Ne visiems vienodai sekėsi, bet kai kurie vaikai labai greitai įgudo ir nuvijo netrumpas juosteles.
Pirštams mirguliuojant tarp siūlų, jau kad suskambo, kad suaidėjo dainos dainelės… Ne bet kokios, o traukiamos tikrų Prienų kultūros centro lakštingalų Dalės Zagurskienės ir Marijonos Našlėnienės. Negirdėtos ir girdėtos, apie darbus ir apie džiaugsmus. Tuojau vaikai ėmė patys dainuoti, o kas nemoka žodžių, gavo spausdintus tekstus. Ūbavo, šūkavo, čiulbėjo, ulbėjo visi kartu ir pasikeisdami: vieni stropiai dirba, kiti garsiai dainuoja. Linksmybės neišpasakytos.
O vaikai taip pat ne iš kelmo spirti. Jie viešnias išmokė nerti spalvingas apyrankes iš mažų gumyčių. Matėte, ir per televizorių apie tą nėrimą pasakojo. Aišku: ką moki – ant pečių nenešioji.
Už įdomų renginį dėkojame Prienų krašto muziejui ir Kultūros centrui.
Ona Zmejauskienė
