Nors medžiai pradėjo puoštis rudeniniu rūbu, tačiau vis dar dominuojanti žalia gamtos spalva džiugina akį. Tarsi norėdami išlaikyti šią spalvą, Veiverių T. Žilinsko 5 klasės mokiniai ant žalių lapų susikaupę vengrų, ispanų, prancūzų, lenkų, latvių, estų ir kitomis kalbomis rašė žodžius, kurie vartojami kasdien. Pirmasis įrašas buvo lietuviškas, o antrasis būtent ta kalba, kurios skambesys toks retai kur girdimas, tačiau jų reikšmė – „duona“, „žemė“, „labas“, „draugystė“ ir kiti. Prie kiekvieno medžio buvo kabinami šie stebuklingi žodžiai, o kad jie mintimis nukeliautų po visą žemės rutulį, kamienas buvo apkabinamas. Vaikų ritmingas širdelės plakimas tarsi atkartojo žodžius, parašytus žaliame lape, ir nuskraidino juos į gilią dangaus žydrynę.
Kodėl įvairių šalių kalbomis?
Padavimas apie Babelio bokštą paaiškina skirtingų kalbų atsiradimą pasaulyje (religiniu požiūriu).
Pasak jo, po pasaulio tvano žmonės buvo viena tauta ir kalbėjo viena kalba. Jie sumanė pastatyti dangų siekiantį bokštą, tačiau buvo už tai nubausti Jahvės − jie prabilo skirtingomis kalbomis, negalėjo vienas kito suprasti, tad bokštas liko nepastatytas.
Mylėdami gimtąją kalbą, mes nuoširdžiai domimės kaimyninių šalių kalbomis.
Rugsėjo 26 dieną švenčiama Europos kalbų diena. Šios šventės metu Europos valstybėse organizuojami įvairūs renginiai, siekiant paskatinti kalbų mokymosi įvairovę, išugdyti pagarbą visoms Europos, regionų ir tautinių mažumų kalboms. Kartu su mokiniais kalbinome medžius ir tikimės, kad eidami Kauno gatve per Veiverius žmonės stabtels, pasidomės vienu ar kitu žodžiu, o susidomėję gal panorės išmokti dar vieną kalbą, kad nuvykę į kitus kraštus jaustųsi laisviau. Kalbų mokėjimas kelia pasitikėjimą ir leidžia pamatyti pasaulį daug platesnį ir gražesnį. Jaunimas labai džiaugsmingai domėjosi įvairiais žodžiais ir linksmai puošė medžius mini žodynėliais. Tekalba medžiai gražius žodžius įvairiomis kalbomis.
O medžiai, kiekvienas prakalbęs įvairiomis kalbomis, vertė kiekvieną sustoti, perskaityti ir su šypsena veide eiti toliau. Vieni garsiai, kiti mintyse kartojo perskaitytus žodžius ir stebėjosi vaikų išradingumu ir malonia staigmena, kuri sužavėjo visus. Labas – привет (rusų), tere (estų), szia (vengrų), sveiki (latvių). Tai vienas pavyzdys, kuris leidžia mums suvokti, kad kalbų yra daug, o žmonės tie patys, mąstantys apie taiką, tėvynę, duoną… O medžiai supranta visas kalbas ir savo ošimu primena, kad esame tos pačios žemės vaikai.
Daiva Venclovienė
