Jiezno gimnazijos vyresniųjų klasių mokiniai dalyvavo edukacinėje ekskursijoje, skirtoje rugsėjo 23-jai – Lietuvos žydų genocido dienai – paminėti. Vykome į Kauno tvirtovės VII-tą fortą, kuriame 1941 metų vasarą žuvo daugiau kaip 3000 Kauno žydų. Kad geriau suprastume, kur vykstame, kelionės išvakarėse mokykloje peržiūrėjome filmo „VII fortas: Lietuviškoji tragedija“ ištrauką.
VII forte mus sutiko ir ekskursiją vedė forto direktorius, Lietuvos karybos paveldo tyrinėtojas Vladimiras Orlovas. Tai, ką pamatėme ir išgirdome, galima pavadinti ne šiaip sau pasižvalgymu, o istorijos pamoka realioje aplinkoje. Kauno tvirtovės, sudarytos iš devynių fortų, istorija prasideda dar carinės Rusijos laikais. Tai buvo viena iš keturių stipriausių tvirtovių Rusijos imperijoje, ir jos paskirtis buvo apsaugoti strategiškai svarbius sausumos ir upių kelius, jungiančius Rusiją su vakarų valstybėmis.
Iki 1940 metų Kauno VII forte buvo valstybinis archyvas. Liūdna tai, kad gerai įrengtas ir I Pasaulinio karo metais nenukentėjęs fortas pasirodė esąs patogi vieta masiniam žmonių naikinimui. 1941 metų birželį čia atsirado laikinoji koncentracijos stovykla, į kurią buvo suvaryti gatvėse, darbovietėse ir tiesiog namuose sugauti Kauno žydai. Prieš II Pasaulinį karą ketvirtadalį, 25 procentus, šio miesto gyventojų sudarė žydai ir daugybė jų, patys nežinodami už ką, buvo sušaudyti ir užkasti VII forto teritorijoje. Po karo, dėl tuometinės valdžios pasirinktos tam tikrų faktų nutylėjimo politikos, masinių kapų vieta palaipsniui apaugo krūmais ir tapo sąvartynu, kur aplinkinių namų gyventojai ilgus metus pylė šiukšles. Fortas yra labai judrioje ir gerai žinomoje vietoje: tarp Klinikų ir Kauno technikos kolegijos, tačiau retas miesto gyventojas žinojo, kokias praeities paslaptis slepia ši uždara, tada sovietų armijai priklausiusi, teritorija. Tik 2009 metais pradėta kalbėti apie tragiškus įvykius VII forte. Dabar šioje vietoje stovi kuklus atminimo ženklas, o Kauno tvirtovės VII fortas yra įtrauktas į Europos kultūrinį ir turistinį gyvenimą.
Edukacinę ekskursiją baigėme užkopdami į Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios terasą. Iš aukštai apžvelgėme miestą, kurio turtingos istorijos dalelę ką tik sužinojome.
Jolita Stačiokaitė, anglų k. mokytoja
Vitalija Rūdienė, bibliotekos vedėja
