Kažkas yra pasakęs, jog optimistas – tai toks žmogus, kuris net parpuolęs veidu į purvą, yra įsitikinęs, kad jis – gydomasis. Vis dėlto yra vietų, kur ir pesimistas džiaugtųsi purvu ne tik ant veido, bet ir ant viso kūno. Šis gamtos turtas naudojamas sveikatinimo ir grožio procedūroms jau nuo antikos laikų, tad ir dabar apsieiti be jo sanatorijose – neįmanoma. Plačiausias mūsų krašte gydomojo purvo procedūrų spektras yra Birštono „Versmės“ sanatorijoje, kuri yra įgijusi ir sertifikatą, liudijantį, jog čia naudojamas purvas (peloidai) atitinka gamtinių sveikatos veiksnių kokybės reikalavimus.
Sunkus darbas pasiteisino
Ne kiekvienas purvas turi gydomųjų savybių. Būtų labai smagu, jei prasikapstęs kieme duobę, galėtum mėgautis tuo, ką siūlo sanatorijos. Nors, žinoma, gal būna ir laimingų sutapimų. Vis dėlto, kaip pasakojo sanatorijos „Versmė“ direktorius Antanas Danys, atrasti tinkamą naudojimui durpyną buvo nelengva. Juk svarbu ne tik ten esančių medžiagų kokybė, bet ir jų kiekis, galimybės iškasti ir išsivežti. Todėl prie Kašonių kaimo (Jiezno seniūnija) atrasti klodai buvo pati geriausia išeitis. Sertifikatui gauti buvo atlikta daug tyrimų, juos darė laboratorijos Vilniuje ir Kaune, tačiau ir išlaidos, ir gaišatis pasiteisino – dabar sanatorija gali pasigirti esanti viena iš nedaugelio, kurioje sveikatinimo ir sveikatingumo procedūroms naudojamos aukštos kokybės ir saugios medžiagos. Šis sertifikatas galioja penkerius metus, tad neilgai trukus visi tyrimai bus atliekami iš naujo.
Gydymosi purvu tradicijos
Gydomasis purvo poveikis Europos kurortuose buvo žinomas jau XIX a. pradžioje. Į Lietuvą, į Birštoną, šios procedūros atkeliavo gerokai vėliau – 1927 metais įrengtas tam skirtas gydyklų pastatas (Juozas Šleikus. Birštono muziejus. Birštono kurorto istorijos apžvalga). Nors apie galimybę panaudoti Druskupio upelio slėnyje esantį dumbą vonioms jau svarstė kurorto gydytojas Povilas Radeckis, tačiau prireikė ne vieno dešimtmečio, kol idėja buvo įgyvendinta. Procedūroms purvą gabendavo iš Paprienės Velniabliūdžio durpyno, laikydavo specialiose duobėse prie senųjų šaltinių, iš ten gabendavo į džiovyklą pusei ar vieneriems metams. Vonioms durpes paruošdavo pildami į jas mineralinį vandenį ir kaitindami mišinį iki 70 laipsnių. Panaudotą purvą pildavo į duobes regeneracijai (Juozas Šleikus. Birštono muziejus. Birštono kurorto istorijos apžvalga). Šių procedūrų atsiradimą J. Šleikus vadina reikšmingiausiu įvykiu kurortologijoje.
Purvo paruošimas procedūroms
Dabartinės gydomojo purvo paruošimo technologijos išliko panašios, kaip ir praeitame amžiuje, tik daugiau automatizuotos. Direktorius A. Danys pasakoja, jog du kartus per metus iš Kašonių parvežamos durpės pirmiausiai supilamos į krūvas saugyklose, kad išsausėtų. Vėliau jos sijojamos, smulkinamos, malamos. Tam naudojami mechanizmai iš maisto ruošimo srities, mat, pasak direktoriaus pavaduotojo Daliaus Skindaro, specialieji įrenginiai negaminami, jiems nėra didelio poreikio. Susmulkintos ir išvalytos durpės maišomos su mineraliniu vandeniu ir kaitinamos bei laikomos sandariose talpose, iš kurių vamzdžiais teka į sanatorijos kabinetus, kur atliekamos procedūros. Kad būtų užtikrinta durpių ir purvo švara, durpyną nuolat stebi ir tiria Lietuvos hidrogeologijos tarnyba, o saugyklose – mikrobiologai, kurie surengia dar ir netikėtus patikrinimus. Visa tai padeda apsisaugoti nuo galimo medžiagų užteršimo ir pavojaus klientų sveikatai.
Vienas vaistas daugeliui ligų
Kas tokio yra purve, kad jis taip teigiamai veikia sveikatą? Kaip sako A. Danys, ypatinga durpių sudėtis ir šiluma, iš mišinio išsiskiriančios medžiagos ir sudaro poveikį, kurį kai kurie pacientai pajunta jau po pirmosios procedūros. Sanatorijoje siūlomos purvo ir mineralinio vandens vonios, purvo aplikacijos (įvyniojimai), sauso pašildyto purvo maišelių aplikacijos bei purvo su moliu savitarna, vadinamasis „Šrekas“. Beje, pastaroji procedūra, kaip sakė D. Skindaras, yra paties direktoriaus A. Danio išradimas, itin mėgiamas sanatorijos klientų. O ligų, kurioms gydyti siūlomos šios procedūros, sąrašas išties ilgas: lėtiniai sąnarių uždegimai, osteoartrozė, lėtinis spondiloartritas, osteochondrozė, raumenų, sausgyslių, kaulų traumos ir susirgimai, po nudegimų, traumų, uždegimų, periferinės ir centrinės nervų sistemos susirgimai, lėtiniai ginekologiniai ir virškinimo sistemos uždegimai ir t.t. Vis dėlto, purvas – ne panacėja, tad esama ligų, kuriomis sergant šios procedūros nerekomenduojamos. Todėl sanatorijos klientai visuomet yra konsultuojami gydytojų, kurie ir parenka jiems geriausius, efektyviausius gydymosi būdus.
Tobulėti reikia visada
Maloniai atsipalaidavę po vonios ar aplikacijų, žmonės, turbūt, mintyse svarsto, kur gi dedamas visas panaudotas purvas. Antrą kartą jis naudojamas tik sausosioms aplikacijoms, nes dar kartą iškaitinamas itin aukštoje temperatūroje. Vamzdynais iš kabinetų atitekanti masė renkama sandariose talpose, o vėliau utilizuojama vietos ūkininko, su kuriuo sudaryta sutartis šiems darbams. A. Danio manymu, purvą galima būtų ir vėl naudoti po kelerių metų saugojimo ir valymo, bet kol kas tam nėra reikalo – Kašonių durpynas gana gausus, jo turėtų užtekti dar ilgiems metams. Kada nors gali būti investuojama ir į purvo saugojimą, tačiau dabar yra daug svarbesnių projektų, kuriems reikalingos investicijos – gyvenamųjų kambarių, gydyklų patalpų atnaujinimas, įrenginių pirkimas ir kt. Juk labai svarbu ne tik procedūrų kokybė, bet ir klientus supanti aplinka, jos jaukumas, funkcionalumas, grožis. Nes visos sanatorijos darbuotojų pastangos sugrįžta su kaupu – po poilsio ir gydymosi išvyksta patenkinti, laimingi žmonės, norintys sugrįžti čia ir kitąkart, o tai pats geriausias triūso įvertinimas.
