Išgirtas, apdainuotas lietuvaitės gėlių darželis, kuriame ji kiekvieną augalėlį rūpestingai prižiūri, džiaugdamasi jo grožiu, palenktyniaudama su kaimynėmis – kurios rūtos žalesnės, kurios bijūnai stambesniais žiedais žydi. O jei atsiranda pas kurią draugę naujas nematytas žolynėlis, jau ir bėga sėklų ar kerelių daiginimui prašyti. Tokie idiliški vaizdai sutinkami liaudies dainose, didžiųjų mūsų poetų klasikų eilėse. Ir ne iš piršto tai laužta – kaimo merginos visada stengėsi po langais kuo gražesnį darželį užsiauginti, savo darbštumą parodyti ir menką trobelę papuošti.
Laikai keitėsi, kūliais vertėsi. Bet tos merginos, kurios užaugo supamos gėlių grožio, ir pokariu bei kolūkių laikais savo įpročių nekeitė. Atlikdamos laiko nuo darbų laukuose ar fermose, nuo triūso savo ūkeliuose, nuo rūpesčių, kuo pavalgydinti ir aprengti gausią šeimą, skubėjo prie savo žolynėlių.
Sodyba atsitūpusi ant kalnelio, o vos ją pasiekus supranti, kad čia – gėlių ir grožio karalystė. Dar neprivažiavus kiemo akys pagauna sodriai žydinčią pilnavidurę piliarožę, keliuko pakraščiuose kupliais žiedynais linguoja karkliukai, kieme ryškiu mėlynumu spindi čebatukai. O darže – geltonuoja lyg aukso takas medetkų lysvė… Kur beeisi kiemelyje, kur pasisuksi – visur tai vienokių, tai kitokių gėlių kupstelis akis linksmina. O pati šeimininkė, nors ir spaudžiama prie žemės metų ir ligų naštos, tik skuba rodyti, tik skuba pasakoti, kaip kuri gėlė vadinasi, iš kur tas ar kitas žolynėlis į jos kiemą atkeliavo. Ir skundžiasi, kad jau nebeleidžia sveikata prižiūrėti šio grožio taip, kaip jaunystėje. Gerai, kad dukra Nijolė vis atvažiuoja aplankyti mamą, tai pripuldama ne tik daržus, be ir gėlynus apravi.
Didelėje ir šaunioje šeimoje gimė Adelė. Jos broliai buvo muzikantai, bet, matyt, šios dovanos ir seseriai Dievulis negailėjo, ir ją labai traukė išmokti groti akordeonu. Slapta net ir bandė iš klausos melodijas rinkti, tik brolis užtikęs sudraudė, nuvijo moteriškų darbų dirbti. Ištekėjo gražuolė šokėja Adelė netoliese į kaimynystę, dirbo kolūkyje melžėja, fermose sargavo, augino vaikus. Kad ir kiek darbų, kad ir kiek rūpesčių ją užgriūdavo, visada rasdavo laiko gėlėms – ir darželyje augančioms, ir ant audeklo atgyjančioms. Siuvinėti ji mėgo nuo mažens, mamos išmokyta šio mielo triūso neatsisakė niekada. Ir dabar Adelė dar imasi kurti grožybes, nors akys nebe tokios žvitrios, nors rankos sunkių darbų nuvargintos. O kai pavaikštai jos švarioje ir jaukioje pirkioje, nebežinai, kuo besigrožėti – pagalvių užvalkalėliais, staltiesėlėmis, servetėlėmis, takeliais… Ant jų visų išsiuvinėtos ryškios didžiažiedės gėlės, tarp jų, žiūrėk, paukšteliai, voverėlės sutūpę. Raštus Adelė pati sugalvoja, iš knygų nužiūri, o jos vikrios rankos visa tai kruopščiai suguldo baltuose audiniuose. Nebaigusi didelių mokslų, nelankiusi jokių kursų ar mokymų, ši moteris grožį kuria skatinama niekada nerimstančio dvasios noro apsupti save ir aplinkinius ryškiomis, švelniomis spalvomis, taip mylimomis gėlėmis. Daugybė jos siuvinių padovanoti artimiesiems, kaimynams, iškeliavę ne tik į tolimus miestus, bet ir į užjūrius, pas sūnų Alvydą.
Viena liko Adelė savo namuose, bet ne vieniša. Aplanko dukra, per kalnelį dažnai atskuba sesers anūkė Diana, kaimynai nepraeina pro šalį. Tik gaila, kad jų vis mažiau. Geru žodžiu juos visus mini moteris, tačiau labiausiai jai gaila Mikado, išsikėlusio į Užuguostį. Rūpestingas, atidus žmogus vis ateidavęs pažiūrėti, ar ko nereikia kaimynei, ar nepasiligojusi, ar vandens atsinešusi. Geri žmonės aplinkui ir dabar, nesiskundžia Adelė, tačiau senų laikų labai gaila, tik atgal jų nebesugrąžinsi. Kad ir kaip būtų, mano moteris, gyventi reikia toliau, o jėgų ir nusiraminimo ji gali pasisemti iš ją supančio, jos pačios rankų sukurto grožio – tarsi atgaivos šaltinis kas pavasarį šlaitelius nuberiančių žibuoklių žiedų ir įvairiaspalves galveles keliančių tulpių, prie skruosto priglundančios ir nuovargį nuvejančios dailiai papuoštos pagalvės. Dažnai jiems patikimas ne tik džiaugsmas, bet ir širdį draskantis skausmas dėl netekties. Ir lengviau pasidaro sielai, ir liūdesys ne toks sunkus. O gyvenimas teka tolyn…
linkiu sveikatos gerbiamai Adelei. Tegul žydi Jūsų gyvenimas