Priimtas įstatymas, pagal kurį visos partijos, perkančios įvairias paslaugas, jas turi pirkti tik skelbdamos viešuosius konkursus, iškart per kišenes smogė provincijos leidykloms ir savivaldybėse leidžiamiems laikraščiams.
Per Prezidento ir Europarlamento rinkimus dauguma rajoninių laikraščių, ypač tie, kurių dar nevaldo partijos, ir leidyklos visiškai negavo pajamų. Kodėl taip atsitiko?
Atsakymas paprastas. Partijos paskelbė konkursus ir juos laimėjo viešųjų ryšių agentūros. Bet tai nereiškia, jog partijos išleido mažiau lėšų. Be to, konstatuojama, jog prie balsavimo urnų ateina vis mažiau žmonių. Ir nereikia tuo stebėtis. Rinkiminės kampanijos provincijoje tampa vis vangesnės, nes partijos daugiausiai reklamavosi respublikiniuose laikraščiuose, portaluose. Provincijos laikraščiuose nebuvo nei informacijos, nei diskusijų.
Tas pats buvo ir su referendumu. Matyt, tas pats efektas bus ir per tiesioginius merų ir savivaldybių Tarybų rinkimus. Informacijos apie merus gyventojai turės ieškoti ne regioniniuose laikraščiuose, o respublikiniuose, nes kas gali paneigti, jog viešuosius pirkimų konkursus vėl nelaimės viešųjų ryšių agentūros.
Viršuje sėdintieji nesupranta, jog patys sukuria prielaidas korupcijai, o žmonės gauna vis mažiau patikimos informacijos.
Anksčiau, vykstant rinkiminei kampanijai, informaciją apie kandidatus į savivaldybės Tarybą buvo galima perskaityti visuose rajone leidžiamuose laikraščiuose, nes gyventojai prenumeruoja skirtingus vietinius leidinius.
Įdomu, ar svarbu Prezidentei, kaip rajonuose laikosi smulkusis verslas? Atrodo, kad ne. Užtat stambiajam verslui klestėti sąlygos užtikrinamos net įstatymais.
Ir kas gali paneigti, jog ir minėtuoju įstatymu nebus sąmoningai proteguojamos viešųjų ryšių agentūros?
Vacys Staknys
