Veiverių Tomo Žilinsko gimnazijos kiemelis atgijo. Čia puikuojasi suoleliai, ant kurių taip maga prisėsti. Jie skirti maloniam pasisėdėjimui ir pabendravimui.
Toks ir buvo tikslas, kad vaikai pamiltų medį, darbą su juo. Prakalbintas medis visada turi savo istoriją, tačiau kai jį prakalbina jaunos ir gabios rankos – tai nuostabu.
Gegužės pradžioje Veiverių T. Žilinsko gimnazijoje besimokantys vaikai buvo suburti draugėn ir jiems buvo pasiūlyta surengti praktinį plenerą, kurio tikslas supažindinti mokinius su tradiciniais liaudies drožėjų amatais. Manoma, jog mokinių kūriniai turėtų parodyti visuomenei, kad jie savo fantazijas ir vaizdinius geba išreikti darbuose. Kaip žinia, tik dirbant atsiranda įgūdžiai ir meistriškumas. Juk drožėjo darbas yra sunkus ir alinantis, tad mokiniai ir mokytojai, įsitraukę į šį projektą, tarsi atsargiai susijungia į aktyvią kūrybinę veiklą, kuri palaiko gyvybę nykstančiai amatininkų tradicijai.
Taigi, gimnazijos interjeras, papuoštas mokinių darbais, dirbiniais, sudomino ir kitus mokyklos bendruomenės narius. Tik taip galima atskleisti talentingiausius moksleivius, savo laisvalaikį skyrusius tradicinių liaudies amatų populiarinimui.
Ir štai, kai mokiniai ir svečiai susėdo ant suolelių, kai suvirpintos gitaros stygos gailiai sudejavo, medžio dirbiniai tarsi atgijo. Jie buvo sutikti pagarbiai ir džiugiai, nes nuo šiol jie turės savo vietą ten, kur skleidžiasi pirmieji gyvenimo lapeliai, kur mokiniai pradeda pažinti gyvenimiškas tiesas.
Gimnazijos direktorė pasidžiaugė darbų gausa ir kūrybiškais mokiniais, kurie palieka gimnazijoje savo pėdsaką. Žuvys, baravykai, vėžliai, beždžionėlės, žalčiai ir kiti drožiniai primins, jog laiko tarpsnis su kalteliais, plaktukais ir kitokiais medžio apdirbimo įrankiais buvo gyvenimo pamoka, o gal gyvenimiškos patirties gurkšnis Gabijai Ruočkutei, Paulinai Dogelytei, Matui Mikalauskui, Domantui Sinkevičiui, Donatui Stankevičiui, Domantui Leonavičiui, Gediminui Ardinskui, Ričardui Kairiūkščiui, Liudui Juodsnukiui, Rūteniui Laurinaičiui, Andriui Mačui. O tas pamokas davė ne kas kitas, kaip technologijų vyr. mokytojas Stasys Starkus.
O kaip šiais laikais be rėmėjų? Tik jų dėka mokiniai galėjo dirbti, nesidairydami per petį, ar ko nepritrūks. Viskuo pasirūpino jų dosni ranka. Tad nuoširdų ačiū sako jiems ne tik mokiniai, bet ir visi mokyklos bendruomenės nariai.
Vilija Čiapaitė