„Birštono šiluma“, tiekianti šilumą stabiliomis kainomis jau trejus metus, ruošiasi naujoms investicijoms

„Birštono šiluma“ – viena nedaugelio savivaldybių įmonių, kuri sugebėjo ne tik išsilaikyti šilumos rinkoje, bet ir laiku pereiti prie šilumos energijos gamybos naudojant biokurą. Du įmonėje veikiantys biokatilai gamina apie 80 proc. šilumos energijos, 20 proc. – dujomis.
Pasak bendrovės direktoriaus Alberto Kandroto, pagal „Eko miestas“ projektą numatomos investicijos ir į „Birštono šilumos“ ūkį. Bus įrengtas dar vienas biokatilas, o prie visų katilų sumontuotas ekonomaizeris, kuris leis sutaupyti apie 17-20 proc. šilumos. Bus įrengtas ir kogeneracijos įrengimas, kurio pagalba bus gaminama savo poreikiams elektros energija bei montuojami saulės kolektoriai. Anot A. Kandroto, šiuo metu tikslinamos projekto detalės, nes norima sumažinti saulės kolektorių plotą nuo 500 m² iki 200 m². Bendra projekto suma – 5 mln. litų: 50 proc. turėtų padengti ES fondas, o 50 proc. – nuosavos lėšos (tikriausiai, bus imama paskola). A. Kandroto įsitikinimu, investicijos būtinos net norint išlaikyti kainas dabartiniame lygyje. Projekto atsipirkimo terminas – 6 metai. Pasak bendrovės vadovo, planuojama, jog kitam šildymo sezonui prie centralizuotos šilumos sistemos prisijungs ir „Birštono šaltinis“. Tam yra pasiruošta – jau paklota trasa.
Tiesa, šilumą tiekiančios bendrovės vadovas įsitikinęs, jog už šilumos paslaugas moka ir mokės tie, kurie renovuos savo būstus. Jau šiuo metu kurorte yra butai, kurių savininkai moka apie 2 Lt už kv. m šildymą, bet yra ir mokančių virš 7 Lt už kv. m. Pvz., jei tai 50 m² butas, tai pirmasis savininkas moka 100 Lt, kitas – 350 Lt. Skirtumas įspūdingas.