Gal šiandien toks šūkis ir pasirodys per drąsus, bet tikriausiai jis atspindi netolimos ateities realybę. Lietuvoje robotizuotų pieno ūkių dar nelabai daug, juos galima suskaičiuoti ant rankų pirštų, bet procesas vyksta ir interesantų yra ne vienas.
Tai parodė ir mūsų krašto ūkininkų susidomėjimas kelione į vieną tokį ūkį Ukmergės rajone.
Pamatyti savo akimis, atrodytų, nebeįmanomą dalyką susirinko ne viena dešimtis ūkininkų ir Alytaus profesinės mokyklos moksleivių.
Dar vykstant į ūkį, robotizuotų melžimo sistemų pardavėjai pateikė nemažai informacijos apie jų darbą ir privalumus. Įdomu buvo sužinoti, jog karvės pačios, be jokios prievartos, žingsniuoja į gardą, kur yra melžiamos, ir tai daro ne vieną kartą per parą.
Naudojant šią sistemą, galima pamiršti kėlimąsi ankstyvą rytą, nes veiksmai vyksta nesustodami, nes „meduolio“ metodas ir karvių instinktas verčia jas eiti į sistemos gardą ir atlikti savo „pareigą“ – leisti būti pamelžiamoms.
Sistema ne tik palengvina darbą, bet ir eliminuoja žmogiškąjį faktorių, o dėl to primelžiama apie 25% daugiau pieno. Ir dar elektronika atlieka žymiai daugiau specifinių funkcijų, susietų su karvių sveikatingumo rodikliais.
Svarbu pažymėti, jog robotizuotos sistemos sukurtos taip, kad praktiškai toks melžimo procesas niekuo nesiskiria nuo natūralaus.
Stebėti iš šalies bandos elgesį buvo įdomu, nes viskas vyko natūraliai ir be jokios prievartos. Karvės galėjo net pasikasyti.
Ūkininkai su susidomėjimu stebėjo procesą ir ilgai klausinėjo ūkio šeimininkus apie privalumus ir ne tik. Pardavėjai teigė, jog pagrindinė priežastis, kodėl dar nedaug ūkių naudoja šią sistemą, yra kaina. Robotizuotos sistemos kainuoja apie 0,5 mln. litų, todėl sustabdo ne vieną ūkininką nuo tokios investicijos. Tiesa, minėto ūkio savininkai teigė, jog jie nusprendė pereiti prie šios sistemos, nes turėjo problemų su kvalifikuotais darbuotojais.
Ir dar. Šiame ūkyje robotizuotas ne tik melžimas, bet ir šėrimas.
Šią išvyką organizavęs Ūkininkų sąjungos Prienų skyriaus pirmininkas Martynas Butkevičius teigė, jog ūkininkams būtina savo akimis pamatyti naujoves. Pasak pirmininko, mūsų krašte yra ūkių, kurie galėtų šią arba panašią sistemą įdiegti, bet tik reikia padrąsinimo ir ryžto.
M. Butkevičius pabrėžė, jog atėjo laikas ūkininkams ir žemės ūkio bendrovėms rimčiau pažvelgti į jaunųjų specialistų paruošimą. Prienų skyrius jau žengė žingsnį link bendradarbiavimo su Alytaus profesinio rengimo centru – sutarta, jog centro moksleiviai galės naudotis pažangių ūkių materialine baze ir netgi atlikti ten praktiką. „Reikia ruošti gerus praktikus ir ne tik šiuolaikinės technikos vairuotojus, bet ir kitų reikalingų profesijų specialistus“, – teigė M. Butkevičius.
Vidmantas Venclovas
Straipsnyje parašyta: „Įdomu buvo sužinoti, jog karvės pačios, be jokios prievartos, žingsniuoja į gardą, kur yra melžiamos, ir tai daro ne vieną kartą per parą. Naudojant šią sistemą, galima pamiršti kėlimąsi ankstyvą rytą, nes veiksmai vyksta nesustodami, nes „meduolio“ metodas ir karvių instinktas verčia jas eiti į sistemos gardą ir atlikti savo „pareigą“ – leisti būti pamelžiamoms“ – tai visiška netiesa, nes karvė neturi instinkto eiti ir žmogui atiduoti pieną – karvė turi tik instinktą pieną gaminti savo veršeliams pamaitinti, o žmogus tik gudriai pasinaudoja šiuo evoliucijos rezultatu.
O sakinys: „Sistema ne tik palengvina darbą, bet ir eliminuoja žmogiškąjį faktorių“ yra pakankamai grėsmingas, nes technologijos eilinį kartą į bedarbystę išstums masę žmonių, taigi, kaip ir visos technologijos kapitalizme prisidės prie bedarbių skaičiaus gausėjimo. Lazda visada turi du galus, ir antru galu smogia stipriau – visos technologijos nuo darbo „atpalaiduoja„ žmogaus darbo jėgą ir neišvengiamai didina bedarbių skaičių, vadinasi, galutiniame rezultate sukuria neigiamas socialines pasekmes.
Smulkūs „išsibarstę“ ūkeliai apskritai nepajėgūs samdyti pakankamą kiekį žmonių, nepajėgūs darbuotojams mokėti pakankamas algas, taigi, diegia vis daugiau technologijų ir bedarbystė neišvengiama.
.
Report