Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje vyko susitikimas su rašytoju Vytautu Račicku – vienu mėgstamiausių ir skaitomiausių vaikų ir jaunimo knygų autoriumi. Rašytojas nuolat susitikinėja su savo skaitytojais mokyklose, bibliotekose. Ne vienas vaikas kelią į nuostabų knygų pasaulį atrado perskaitęs kurią nors šio rašytojo knygą.
Apie rašytoją
V. Račickas – prozininkas, redaktorius, vienas žymesnių vaikų rašytojų Lietuvoje (slapyvardis – Vytautas Dvarčionis) gimė Keblonyse, Anykščių rajone. Jis – mylimiausias vaikų rašytojas Lietuvoje. Jo knygos kasmet patenka į skaitomiausiųjų penketuką. Pagaliau ir Prienų krašto vaikai sulaukė mylimo svečio, su kuriuo norėjo ne tik pabendrauti, bet ir pamatyti tikrų tikriausią rašytoją, savo gyvenimą susiejusį su vaikiškų knygelių rašymu.
V. Račicko kūriniai dažniausiai linksmi. Linksmi net ir tada, kai pasakoja ne itin linksmą, kartais net liūdną istoriją. Mobiliausiu autoriumi save vadinantis rašytojas nesibodi vykti į tolimiausias rajonų, miestelių ir kaimų mokyklas ar bibliotekas – visur, kur jį kviečia. Nes žino, kad gyvas bendravimas su skaitytojais – ne tik galimybė iš arti pažinti vaikus, užčiuopti jų lūkesčius, problemas, bet ir geriausia skatinimo skaityti programa. Be to, jis unikalus ir tuo, kad knygas ne tik parašo, bet ir pats jas išleidžia, nei Kultūros ministerijos, nei kokių mecenatų finansuojamas. Ir jų platinimu bei pardavimu rūpinasi pats.
V. Račicko knygos išleidžiamos dideliais tiražais, tačiau nei knygynų, nei bibliotekų lentynose neužsiguli.
Susitikimas su jaunaisiais skaitytojais
Į susitikimą su rašytoju susirinko nemažas būrys jaunųjų knygos mylėtojų. Su neišnykstančia šypsena veide V. Račickas papasakojo apie knygeles, kurias yra išleidęs. Jis prisipažino, jog jam labai patinka rašyti apie ganėtinai pašėlusius vaikus, kuriuos jis vadina teigiamais išdykėliais. Juk jauniesiems skaitytojams to ir reikia, nes nuobodžios ir tik pamokslaujančios knygos kažin ar juos sudomintų. Aišku, pasakojimuose šalia neklaužadų personažų visuomet būna jų mokytojos, kurios kartais tarsi netyčia ima ir patenka į keblias ar net komiškas situacijas. O tai ypač sudomina jaunąjį skaitytoją. Vaikai įdėmiai klausėsi kūrėjo pasakojimų, kurie liete liejosi vienas paskui kitą. O kas gali būti maloniau, kai pats rašytojas skaito ištraukas iš savo kūrybos!
Pokalbio metu rašytojas su kiekvienu suspėjo pabendrauti, išklausyti nuomones apie savo knygas. Manau, jis sugebėjo ne tik išklausyti, bet ir įsiklausyti, nes kartais vaikų pageidavimai tarsi nutiesia tiltą naujiems kūriniams ir pakužda, ką ir apie ką rašyti sekančioje knygelėje.
Susitikimas baigėsi, tačiau vaikai, spausdami rankose čia pat įsigytas knygeles, dar laukė trumpo susitikimo su rašytoju, nes gal tai akimirka, kuri išliks visam gyvenimui, kuria galės didžiuotis ir pasakoti ateities kartoms. Juk tokiais šiltais susitikimais džiaugėsi ir lietuviai JAV – Detroite, Čikagoje, Lemonte.
Vilija Čiapaitė