Birželio 5-ąją Birštono kultūros centre vyko priešpaskutiniai projekto „Kompetencijų ugdymas teatre ATEIK. IŠMOK. PRITAIKYK” mokymai su aktoriumi, LTMA Klaipėdos fakulteto dėstytoju Jonu Viršila. Į juos susirinkę dalyviai „Sceninio kalbėjimo laboratorijoje: žodis, kuris įkvepia” didelį dėmesį skyrė balso stiprinimui, tembro valdymui ir artikuliacijai.
Laboratorijoje įsitikinome, jog kvėpavimas ir emocijos daro įtaką kalbėjimui, bei praktikavomės, kaip išlaikyti balsą stiprų viešų pasirodymų metu. Nuotaikingai jaukinomės kvėpavimo techniką, balso apšilimą ir tempo bei tembro valdymo technikas. Fokusavomės į emocijų valdymą scenoje, streso mažinimą, improvizaciją ir spontanišką reagavimą situacijose bei gebėjimą būti scenoje be baimės ir emociškai pasitikint savimi. Nestigo skambaus juoko improvizacijos žaidimuose, emocijų atpažinime ir jų kontrolėje. Lavinome retorinius gebėjimus ir bandėme įvaldyti auditorijos dėmesį, mintis perteikdami įtaigiai ir struktūruotai kalbėdami.
Birštono vienkiemio teatras parodė E. Mikulėnaitės spektaklį „Visada tas pats“, kviesdamas sustoti, įsiklausyti ir susimąstyti apie tai, kaip jaučiasi vienišas, garbaus amžiaus žmogus. Kas tas vienintelis šviesos spindulys jo kasdienybėje? Spektaklis apie tylų, bet gilų žvilgsnį į kasdienybės pasikartojimus, kuriuose žmogus ieško prasmės, artumo ir savęs. Tie patys žodžiai, tie patys žingsniai, bet vis kitas tylos svoris. Tik laikas, sukasi ratu, įkalindamas įpročius ir santykius, kai kasdien jauti vidinį ilgesį ištrūkti iš „visada taip buvo“.
Projektas, finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos, birželio 28 dieną kvies į paskutinius mokymus, kur susipažinsime su Pojūčių teatru ir jo subtilybėmis.